Bioekonomika nėra mokslinė fantastika, ji jau yra čia, aplink mus. Pasaulyje, ieškančiame protingesnių ir švaresnių gyvenimo būdų, bioekonomika naudoja atsinaujinančius biologinius išteklius ir biotechnologijas, kad išspręstų šiandienos iššūkius.
Daugiau šia tema: Europos Komisija, PRESS CORNER EU
Bioekonomika nėra mokslinė fantastika, ji jau yra čia, aplink mus. Pasaulyje, ieškančiame protingesnių ir švaresnių gyvenimo būdų, bioekonomika naudoja atsinaujinančius biologinius išteklius ir biotechnologijas, kad išspręstų šiandienos iššūkius.
Tai gali padėti kurti konkurencingą ir atsparią ekonomiką – mažinant mūsų priklausomybę nuo kitų ir kartu sprendžiant energetikos, žemės ūkio ir aprūpinimo maistu saugumo, medžiagų ir gamybos, taip pat klimato kaitos ir taršos problemas. Skaičiai kalba patys už save: ES bioekonomika sukuria apie 2,7 trilijono eurų vertę, joje dirba 17,1 mln. žmonių, o tai atitinka 5 % ES BVP. Kiekviena darbo vieta bioekonomikoje sukuria tris netiesiogines darbo vietas ES.
Bioekonomika mums parodo galimybes, kurios jau egzistuoja gamtos dizaine: nuo augalų naudojimo statybinėse medžiagose iki nuotekų likučių pavertimo anglies dioksido požiūriu neutraliu jūriniu kuru. Ir nuo mikrobų, paverčiančių atliekas tekstile, iki plataus lignino potencialo įvairiuose sektoriuose. Ji ragina mus dar kartą pažvelgti į mus supantį pasaulį ir matyti ne tik laukus ir miškus, pasėlius ir mikroskopinius organizmus, bet ir didžiulę tvarių sprendimų biblioteką.
Šiandien norėjome jums pristatyti bioekonomiką – todėl mane supa novatoriški Europos produktai – nuo bioplastiko iki drabužių, pakuočių ir kosmetikos. Visi jie pagaminti iš atsinaujinančių, biologinių ir natūralių medžiagų. Taigi, bioekonomika atveria milžiniškas galimybes mūsų visuomenei, ekonomikai ir pramonei; mūsų ūkininkams, miškininkams ir mažoms įmonėms; ir mūsų ekosistemoms.
Mūsų nauja strategija siekia maksimaliai išnaudoti šį potencialą. Ji susijusi su ekonomikos augimu, dekarbonizacija ir darbo vietų kūrimu Europoje. Atidžiai išklausėme valstybių narių ir suinteresuotųjų šalių nuomones, kad atspindėtume skirtingas realijas visoje Europoje ir jos regionuose. Taigi, ką tiksliai siūlome?
Pirma, norėdami vadovauti biotechnologijų revoliucijai, turime didinti inovacijas ir investicijas. Europa turtinga idėjų. Galime naudoti mikrodumblius maistui ar kosmetikai gaminti. Galime pagaminti valgomąsias pakuotes iš daržovių atliekų. Galime netgi gaminti baterijas su bakterijomis. Tačiau diegimas vyksta lėtai. Per daug proveržių lieka nedidelio masto arba įstrigę laboratorijose.
Jei norime, kad startuoliai taptų sparčiai augančiomis įmonėmis, mums reikia naujo požiūrio, kuris palankiai vertintų biologinius sprendimus Europoje. Tai prasideda nuo lankstesnės teisinės sistemos. Strategija padės pašalinti kliūtis bendrojoje rinkoje, supaprastinti taisykles ir paspartinti patvirtinimus, kad inovatyvios įmonės galėtų augti čia, namuose.
Daugelis suinteresuotųjų šalių man skundėsi dėl lėtų naujų ir novatoriškų biologinės kilmės produktų, tokių kaip su maistu besiliečiančios medžiagos, patvirtinimo procedūrų. Sukursime Europos bioekonomikos reguliuotojų ir novatorių forumą, kad paskatintume keitimąsi geriausia praktika ir pagreitintą autorizacijos procesą. Suteiksime techninę paramą MVĮ, kad padėtume joms pereiti nuo inovacijų prie augimo. Taip pat sukursime biologinių sprendimų bandymų aplinką – arba reguliavimo bandomąsias erdves – kad padėtume joms pereiti nuo nišinės prie įprastos veiklos. Taip pat panaudosime esamą ir būsimą ES finansavimą, kad užtikrintume, jog investicijos būtų nukreiptos į biologinės kilmės technologijas. Taip pat subursime Bioekonomikos investicijų diegimo grupę, kad sukurtume bankams tinkamų projektų srautą, pasidalytume rizika ir pritrauktume privatų kapitalą.
Antrasis ramstis orientuotas į stiprių pirmaujančių rinkų kūrimą. Turime puoselėti biologinės kilmės sektorius, kurie teikia didžiausią naudą mūsų ekonomikai ir aplinkai. Tai reiškia, kad reikia maksimaliai išnaudoti biologinės kilmės statybinių medžiagų, cheminių medžiagų, tekstilės, plastikų ir trąšų potencialą. Taip pat turime plėtoti tokias technologijas kaip biologinio perdirbimo gamyklos ir pažangi fermentacija. Turime didinti biologinės kilmės turinio paklausą. Nustatysime biologinės kilmės plastikų tikslus Pakuočių ir pakuočių atliekų reglamente. Nustatysime tekstilės gaminių eksploatacinių savybių ir patvarumo reikalavimus pagal Tvarių gaminių ekologinio projektavimo reglamentą. Taip pat skatinsime biologinės kilmės produktų įtraukimą į viešuosius pirkimus. Be to, kuriame Biotechnologinės Europos aljansą – suburiantį ES įmones, kad iki 2030 m. bendrai įsigytų biologinės kilmės sprendimų už 10 mlrd. EUR.
Trečiasis ramstis yra apie tvarumą. Skatindami šiandienos konkurencingumą, turime kurti rytojaus atsparumą. Europa iš esmės yra savarankiška biomasės atžvilgiu, tačiau turime užtikrinti, kad taip ir liktų. Turime išmintingai valdyti savo miškus, dirvožemį, jūras ir kitas ekosistemas, neviršydami ekologinių ribų. Be sveikų ekosistemų negali būti bioekonomikos. O be bioekonomikos Europa nepasieks savo klimato, konkurencingumo ar socialinių tikslų. Žiedinis ekonomika yra labai svarbi. Tai reiškia, kad vertingos biologinės atliekos negali atsidurti sąvartynuose. Užuot buvusios sąvartyne, likusi biomasė, pvz., organinės atliekos ar žemės ūkio liekanos, gali būti naudojama tręšti mūsų pasėlius, šerti gyvūnus arba sudaryti biomedžiagų pagrindą. Seni audiniai gali būti mūsų pastatų izoliacija. Būsimame Žiedinės ekonomikos įstatyme bus numatytos priemonės, skirtos pagerinti biomasės atliekų surinkimą ir naudojimą. Taip pat sukursime iniciatyvas, kuriomis bus apdovanojami ūkininkai ir miškininkai, kurie saugo dirvožemį ir didina anglies dioksido absorbentus. Taip pat skatinsime anglies dioksido išskiriančių ūkininkavimo vienetų paklausą per gamtos kreditus ir ES pirkėjų klubą.
Ketvirtasis ramstis skatina mūsų viziją visame pasaulyje. Biomasės vertės grandinės yra pasaulinės, o tai reiškia, kad Europa negali veikti viena. Remsime Europos pramonę, kad ji galėtų patekti į pasaulines rinkas. Ir užtikrinsime partnerystes, kurios sumažins mūsų pažeidžiamumą pasaulinėse vertės grandinėse.
ES puikiai pasirengusi lyderiauti pasaulinėje bioekonomikoje: ją skatina mokslas ir inovacijos, ji pagrįsta mūsų gamtos ištekliais ir žaliavomis, o mūsų bendroji rinka ją remia. Jei ją kursime atsargiai, bioekonomika skatins Europos gerovę ir sustiprins mūsų konkurencinį pranašumą, kartu išsaugodama vienodas sąlygas mūsų įmonėms. Ir, svarbiausia, ji sumažins mūsų priklausomybę nuo pažeidžiamų pasaulinių tiekimo grandinių ir iškastinio kuro, įskaitant energiją, importo.
Vadovaudamiesi naująja strategija, galime sustiprinti ES strateginį savarankiškumą, kovoti su klimato kaita ir vienu metu remti kaimo ir pakrančių bendruomenes. Tai reiškia daugiau kokybiškų darbo vietų, konkurencingesnę pramonę ir žiediškesnį gamtos išteklių naudojimą. Tai pergalė mūsų piliečiams, mūsų ekonomikai ir mūsų aplinkai. Tai svarbus žingsnis atsparesnės Europos link.
Šaltinis: https://ec.europa.eu/commission/presscorner/detail/en/SPEECH_25_2827
