ECB prezidentė Christine Lagarde perspėja, kad klimato ir gamtos krizės tampa vis svarbesniu veiksniu formuojant pinigų politiką.
Daugiau šia tema: ES ekonomika ir finansai, ECB
Klimato poveikis ekonomikai ir infliacijai
Kalbėdama konferencijoje apie klimatą, gamtą ir pinigų politiką, Christine Lagarde pažymėjo, kad klimato rizikos jau dabar daro tiesioginį poveikį ekonomikai. Ekstremalūs orų reiškiniai gali sutrikdyti žemės ūkį, kelti maisto kainas ir mažinti ekonominį aktyvumą.
ECB tyrimai rodo, kad sausros ar potvyniai gali ilgą laiką neigiamai veikti regionų ekonomiką. Taip pat vertinamas būsimas anglies dioksido kainodaros poveikis, kuris gali padidinti infliaciją euro zonoje.
Pasak Lagarde, klimato politika ir energetikos pertvarka tampa ne tik aplinkosaugos, bet ir ekonominio stabilumo klausimu.
Energetinė priklausomybė ir žaliasis perėjimas
ECB prezidentė atkreipė dėmesį, kad Europa vis dar labai priklausoma nuo importuojamo iškastinio kuro, o tai didina pažeidžiamumą geopolitinių krizių metu. Ji pabrėžė, kad atsinaujinanti energetika gali padėti sumažinti šią priklausomybę ir stabilizuoti kainas.
Lagarde taip pat pažymėjo, kad klimato ir gamtos krizės tampa politiškai jautria tema, tačiau, jos teigimu, mokslu pagrįsta analizė yra būtina siekiant priimti tinkamus sprendimus.
ECB per pastaruosius metus sustiprino klimato rizikų vertinimą ir integravo šiuos klausimus į savo strategiją. Bankas taip pat plečia tyrimus, susijusius su gamtos nykimo poveikiu ekonomikai.
Šios diskusijos rodo, kad klimato ir gamtos rizikos tampa vis svarbesnės ne tik aplinkosaugos, bet ir finansinio stabilumo kontekste.
*Šis straipsnis parengtas pagal Europos Centrinio Banko pranešimą.*
