Lenkijos vyriausybė priėmė strateginį sprendimą glaudžiau bendradarbiavinti su Švedija saugumo srityje, numatant švedų povandeninių laivų įtraukimą į šalies karinio jūrų laivyno stiprinimo programas Baltijos jūroje. Šis žingsnis žengtas fone, kai Varšuvos ir Kijevo santykiuose ryškėja nauja įtampa dėl Lenkijos oficialaus atsisakymo perduoti Ukrainai likusius naikintuvus MiG-29. Lenkijos gynybos ministras Wladyslawas Kosiniakas-Kamyszas viešai įvardijo, kad toks sprendimas priimtas Kijevui neįvykdžius susitarimo pasidalinti dronų gamybos technologijomis.
Daugiau šia tema: Europos Sąjunga, Sąjungos viduje
Regioninis saugumas ir Švedijos povandeniniai laivai
Reaguodama į augančias saugumo grėsmes Baltijos jūros regione, Lenkija aktyvavo susitarimus su Švedija dėl pažangių povandeninių laivų integravimo ir gynybinio pajėgumo didinimo. Švedijos patirtis povandeninio laivyno gamyboje ir valdyme yra laikoma kritiškai svarbia Varšuvai, siekiančiai užtikrinti savo strateginės jūrų infrastruktūros bei prekybos kelių apsaugą. Šist gynybinis žingsnis rodo, kad Lenkija perorientuoja savo dėmesį į tiesioginį šalies teritorijos bei akvatorijos saugumo užtikrinimą, bendradarbiaudama su naujausiomis NATO narėmis.
Tuo pat metu paaiškėjo tikrosios priežastys, kodėl Lenkija sustabdė naikintuvų MiG-29 perdavimą Ukrainai. Interviu Lenkijos televizijos kanalui „Polsat News“ šalies gynybos ministras Wladyslawas Kosiniakas-Kamyszas pareiškė, kad Varšuva pasiūlė Kijevui partneryste grįstą požiūrį „MiG-29 už bepiločius orlaivius“. Kadangi Ukraina turi reikšmingų technologinių pajėgumų dronų gamybos srityje, toks pasikeitimas būtų buvęs naudingas abiejų šalių kariniam bendradarbiavimui, tačiau nors Ukrainos valdžia iš pradžių tam pritarė, vėliau susitarimo neįgyvendino, todėl naikintuvai liks Lenkijoje.
Solidarumo principas ir santykių perspektyvos
Lenkijos gynybos ministras pabrėžė, kad dabartinė šalies vyriausybė laikosi kur kas tvirtesnės pozicijos gindama savo nacionalinius interesus. Ankstesnės šalies valdžios sprendimą perduoti karinę techniką karo pradžioje be jokių išankstinių sąlygų jis pavadino teisingu, nes tuo metu Ukraina buvo kur kas sudėtingesnėje situacijoje. Vis dėlto šiuo metu Varšuva iš partnerių tikisi abipusio solidarumo principo – kai padedama šaliai, o ši turi galimybę pasidalinti naujais sprendimais ar informacija, tikimasi, kad ji ta informacija atvirai pasidalins.
Šis atviras technologinis ir diplomatinis nesutarimas gali turėti tolimesnių pasekmių abiejų šalių politiniam pasitikėjimui ir karinės paramos intensyvumui. Griežtėjančią Lenkijos retorika ir reikalavimai dėl abipusės naudos atspindi pasikeitusią Varšuvos politiką kaimynų atžvilgiu, o tai ilgainiui gali paveikti ir šalies viduje priimamus sprendimus dėl socialinės ar teisinės pagalbos. Lenkijoje gyvenantys Ukrainos piliečiai atidžiai stebi šiuos procesus, nes auganti politinė įtampa tarp vyriausybių ateityje gali paskatinti migracijos ar paramos programų peržiūrėjimą.
Šis straipsnis parengtas pagal tarptautinės žiniasklaidos pranešimus.
