Lenkijos prezidentas Karolis Nawrockis pareiškė, kad šalis turėtų pradėti darbus ir strategines diskusijas, susijusias su branduolinės gynybos pajėgumais, reaguodama į augančią Rusija keliamą grėsmę ir besitęsiantį karą Ukrainoje.
Daugiau šia tema: Europos Sąjunga, Sąjungos viduje
Prezidento teigimu, Lenkija yra tiesioginėje geopolitinėje rizikos zonoje ir privalo rimtai vertinti ilgalaikes saugumo perspektyvas. Jis pabrėžė, kad kalbama ne apie skubų sprendimą ar konkrečių ginklų kūrimą, o apie būtinybę pradėti analitinį ir politinį pasirengimą.
„Gyvename regione, kuriame agresyvi Rusijos politika ir karas kaimynystėje verčia mus mąstyti plačiau apie atgrasymo priemones“, – pažymėjo prezidentas, pridurdamas, kad valstybė turi būti pasirengusi įvairiems scenarijams.
Nawrockis pripažino, kad tokios diskusijos neišvengiamai keltų sudėtingų klausimų dėl tarptautinių įsipareigojimų, įskaitant branduolinio ginklo neplatinimo principus. Vis dėlto, pasak jo, tai neturėtų stabdyti strateginio mąstymo apie nacionalinį ir regioninį saugumą.
Lenkijos vadovo pasisakymai skamba platesnių debatų dėl Europos saugumo fone, kai vis daugiau valstybių kalba apie būtinybę stiprinti atgrasymą ir mažinti priklausomybę nuo išorinių garantijų. Diskusijos dėl branduolinio saugumo taip pat siejamos su NATO vaidmeniu ir Aljanso rytinio flango stiprinimu.
Pastaraisiais metais Lenkija nuosekliai didina išlaidas gynybai, investuoja į konvencinius pajėgumus ir siekia glaudesnio bendradarbiavimo su sąjungininkais. Prezidento pareiškimas rodo, kad Varšuva nori būti aktyvi formuojant ilgalaikę saugumo strategiją, atsižvelgiant į pasikeitusią saugumo aplinką Europoje.
Šis straipsnis parengtas remiantis tarptautiniais žiniasklaidos šaltiniais.
Šaltinis: tarptautinė žiniasklaida
