Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pirmadienį paskelbė apie sprendimą didinti šalies branduolinį arsenalą ir peržiūrėti Prancūzijos branduolinio atgrasymo doktriną, pabrėždamas, kad Europa susiduria su augančiais saugumo iššūkiais ir neapibrėžtumu dėl Jungtinių Valstijų ilgalaikių įsipareigojimų žemyno gynybai.
Daugiau šia tema: Europos Sąjunga, Sąjungos viduje
Kalbėdamas iš L’Île Longue karinės bazės Bretanėje, kur dislokuoti Prancūzijos branduoliniai povandeniniai laivai, E. Macronas teigė, kad dabartinė geopolitinė padėtis reikalauja sustiprinti šalies atgrasymo pajėgumus. Prezidentas nurodė, jog nurodė padidinti branduolinių galvučių skaičių, tačiau konkrečių skaičių nepateikė.
Šiuo metu Prancūzija turi kiek mažiau nei 300 branduolinių galvučių ir yra ketvirta pagal dydį branduolinė valstybė pasaulyje po Jungtinių Valstijų, Rusijos ir Kinijos. Paskutinį kartą Prancūzijos branduolinis arsenalas buvo didintas 1992 metais.
E. Macronas pabrėžė, kad branduolinis atgrasymas išlieka pagrindiniu Prancūzijos saugumo garantu. „Tas, kuris nori būti laisvas, turi būti gerbiamas. O tam reikia stiprybės“, – pareiškė jis, pridurdamas, kad Prancūzijos saugumas neatsiejamas nuo viso Europos žemyno stabilumo.
Prezidentas taip pat pranešė, jog Prancūzija svarsto galimybę laikinai dislokuoti branduoliniu ginklu ginkluotus orlaivius sąjungininkų teritorijose. Pasak jo, tai būtų dalis platesnio bendradarbiavimo su Europos partneriais, siekiant sustiprinti bendrą atgrasymo sistemą.
Prancūzija šiuo metu disponuoja keturiais branduoliniais povandeniniais laivais, galinčiais slapta veikti bet kurioje pasaulio vietoje, taip pat „Rafale“ naikintuvais, galinčiais nešti branduolines sparnuotąsias raketas. Šie pajėgumai sudaro Prancūzijos vadinamąją nepriklausomą branduolinę triadą.
E. Macronas taip pat užsiminė apie galimą Prancūzijos branduolinio „skėčio“ išplėtimą Europos mastu. Pasak jo, Prancūzija yra pasirengusi glaudžiau bendradarbiauti su tokiais partneriais kaip Vokietija, Lenkija, Nyderlandai, Belgija ir Danija, siekiant užtikrinti bendrą saugumą.
Šis pareiškimas nuskambėjo augant susirūpinimui dėl Jungtinių Valstijų vaidmens Europos gynyboje. Pastaraisiais mėnesiais kai kurie Europos lyderiai viešai kėlė klausimą, ar Vašingtono vadovaujamas branduolinis atgrasymas išliks patikimas ilgalaikėje perspektyvoje, ypač atsižvelgiant į politinius pokyčius JAV.
Analitikų teigimu, Prancūzijos sprendimas stiprinti branduolinį arsenalą rodo siekį užimti svarbesnį vaidmenį Europos saugumo architektūroje ir tapti pagrindiniu branduolinio atgrasymo ramsčiu Europos Sąjungoje. Tačiau kartu šis žingsnis gali sukelti diskusijas dėl branduolinio ginklavimosi eskalacijos ir strateginio stabilumo žemyne.
Kol kas nėra aišku, kada ir kokiu mastu Prancūzija planuoja įgyvendinti paskelbtus pokyčius. Prezidentas pabrėžė, kad visi sprendimai bus įgyvendinami palaipsniui ir derinami su sąjungininkais, siekiant išvengti papildomos įtampos tarptautinėje arenoje.
Šis straipsnis parengtas remiantis tarptautiniais žiniasklaidos šaltiniais.
Šaltinis: tarptautinė žiniasklaida
