Praėjusią naktį Rusijos kariuomenė surengė vieną masiškiausių pastarojo meto oro atakų prieš Ukrainos sostinę Kijevą, panaudodama dešimtis balistinių bei sparnuotųjų raketų ir šimtus tolimojo nuotolio dronų. Nors Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis dar išvakarėse viešai perspėjo apie gautus žvalgybos duomenis dėl rengiamo masinio išpuolio, civilių aukų išvengti nepavyko. Oficialiais duomenimis, smūgiai sukrėtė visus dešimt sostinės rajonų, nusinešė mažiausiai 13 gyvybių, o daugiau nei 80 žmonių buvo sužeisti, gelbėtojams toliau ieškant išgyvenusiųjų po sugriautų pastatų griuvėsiais.
Daugiau šia tema: Pasaulio naujienos, Už Sąjungos ribų
Atakos pasekmės ir nepilnai suveikusi oro gynyba
Kijevo mero Vitalijaus Klyčko teigimu, naktis sostinėje buvo košmariška, o nukentėjusių vietų skaičius mieste viršijo tris dešimtis, įskaitant tiesioginį pataikymą į devynių aukštų gyvenamąjį namą Desnianskio rajone, kur sugriuvo keli aukštai. Gaisrai taip pat kilo centriniame Ševčenkovskio rajone esančiame viešbutyje bei daugiabučių stoguose kitose miesto dalyse, o dešimtys tūkstančių gyventojų naktį praleido metropoliteno stotyse. Ukrainos oro pajėgos pripažino, kad šį kartą oro gynybos sistemoms nepavyko visiškai apsaugoti dangaus dėl neįtikėtino puolimo masto ir taktikos – vienu metu buvo paleisti šimtai pigių dronų-kamikadzių, skirtų perkrauti radarus, po kurių sekė didelio greičio balistinės raketos, todėl gynybos raketų atsargos ir techniniai pajėgumai buvo maksimaliai išsekinti.
Kol nepriklausoma žiniasklaida ir vietos valdžia fiksuoja sugriautus civilinius objektus, Rusijos gynybos ministerija savo oficialioje ataskaitoje paskelbė apie sėkmingą „aukšto tikslumo ginklų“ panaudojimą prieš karinius bei energetinius taikinius Kijevo apylinkėse. Šis ryškus neatitikimas tarp oficialių pranešimų apie karinius objektus ir vaizdo įrašuose matomų liepsnojančių daugiabučių rodo griežtą Maskvos karinę cenzūrą, kuria siekiama vidaus auditorijai pademonstruoti operacijos efektyvumą ir nuslėpti smūgių prieš civilius faktus. Kita vertus, dalis sugriovimų gyvenamuosiuose rajonuose įvyksta ir dėl numuštų raketų nuolaužų bei sužeistų oro gynybos raketų kritimo tankiai apgyvendintose teritorijose, kas sukelia papildomų tragiškų pasekmių.
Informaciniai ribojimai ir abipusis karo nuostolių dozavimas
Panaši situacija stebima ir analizuojant Ukrainos vykdomus tolimojo nuotolio dronų smūgius Rusijos teritorijoje, kur pranešimai apie civilių aukas ar didelio masto sugriovimus Rusijos miestuose viešojoje erdvėje pasirodo itin retai, nepaisant atakų intensyvumo. Šį informacijos vakuumą lemia abiejų kariaujančių pusių taikomi griežti strateginiai ribojimai ir propagandos dėsniai. Rusijos valdžios institucijos ir regionų gubernatoriai sąmoningai blokuoja arba stipriai sumenkina bet kokią informaciją apie sėkmingas ukrainiečių atakas bei nukentėjusius vietos gyventojus, siekdami šalyje išvengti panikos, visuomenės nepasitenkinimo bei abejonių dėl nuosavos oro gynybos efektyvumo.
Savo ruožtu Ukraina taip pat laikosi griežtos informacinės politikos ir oficialiai pabrėžia, kad jos ginkluotosios pajėgos, naudodamos dronus Rusijos gilumoje, atakuoja išskirtinai tik karinius objektus, naftos perdirbimo gamyklas bei tiekimo linijas, veikiant pagal JT Chartijos 51-ąjį straipsnį dėl savigynos. Kijevas suinteresuotas nedemonstruoti pranešimų apie galimas civilines aukas Rusijoje, kad išlaikytų Vakarų partnerių moralinį bei politinį palaikymą ir išvengtų kaltinimų dėl tarptautinės teisės pažeidimų ar smūgių prieš paprastus gyventojus. Tokiu būdu reali informacija apie abiejų pusių patiriamus nuostolius ir nukentėjusiuosius yra griežtai kontroliuojama bei filtruojama abiejų valstybių saugumo tarnybų, o tikrasis karo mastas lieka paslėptas po karinės paslapties skraiste.
Šis straipsnis parengtas pagal tarptautinės žiniasklaidos pranešimus.
