Kremliaus sprendimas pareikalauti, kad užsienio diplomatai skubiai paliktų Ukrainos sostinę, ir vieši grasinimai suduoti naujus triuškinamus smūgius Kijevui sulaukė griežto Vakarų atsako. Europos Sąjunga ir Vokietija oficialiai iškvietė Rusijos pasiuntinius, kad išreikštų griežtą protestą prieš Maskvos vykdomą baimės bei eskalacijos politiką. Europos lyderiai perspėja, kad šie veiksmai yra tiesioginis bandymas destabilizuoti situaciją žemyne.
Daugiau šia tema: Europos Sąjunga, Sąjungos viduje
Maskvos ultimatumas diplomatinėms misijoms ir Kijevo puolimo grėsmė
Tarptautinę įtampą stipriai pakurstė Maskvos išplatintas oficialus nurodymas užsienio valstybių diplomatinėms misijoms kuo greičiau evakuoti savo personalą iš Kijevo. Rusijos karinė vadovybė tai argumentavo planuojamais plataus masto ir didelio naikinamojo potencialo smūgiais prieš Ukrainos sprendimų priėmimo centrus, esančius sostinėje. Šis žingsnis tarptautinėje arenoje buvo suprastas kaip atviras ultimatumas ir psichologinis spaudimas Vakarų šalims, siekiant priversti jas uždaryti savo atstovybes bei parodyti, kad sąjungininkai negali garantuoti savo diplomatų saugumo.
Ukrainos pareigūnai ir oro gynybos pajėgos nedelsiant padidino parengties lygį aplink sostinę, ruošdamiesi galimiems kombinuotiems raketų bei dronų išpuoliams. Nepaisant Rusijos bandymų sukelti masinę paniką ir priversti užsienio šalis pasitraukti, Kijevo valdžia patikino, kad visi saugumo mechanizmai veikia pilna apimtimi, o partnerių diplomatinis buvimas sostinėje išlieka esminiu solidarumo ženklu, kurio Maskvai nepavyks palaužti.
Griežtas Vakarų atsakas: diplomatų iškvietimas ir ES pozicija
Reaguodamos į šiuos agresyvius veiksmus, ES institucijos Briuselyje ir Vokietijos užsienio reikalų ministerija Berlyne priėmė sprendimą skubiai išsikviesti Rusijos Federacijos pasiuntinius. Šių susitikimų metu Rusijos diplomatams buvo tiesiogiai perduota žinia, kad grasinimai diplomatinėms atstovybėms ir civilinei infrastruktūrai peržengia visas tarptautinės teisės bei Vienos konvencijos normas. Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen viešai pabrėžė, kad tokiais pareiškimais Maskva ciniškai siekia „destabilizuoti“ Europą ir susilpninti Vakarų paramą Ukrainai.
Jungtinės Valstijos ir kitos NATO šalys taip pat išreiškė visišką solidarumą su Kijevu, pažymėdamos, kad bet kokia tolesnė Rusijos eskalacija tik paspartins modernios priešraketinės ir priešlėktuvinės gynybos sistemų tiekimą Ukrainos kariuomenei. Vakarų sostinės aiškiai leido suprasti, kad jų ambasadų darbas ar paramos politika nebus koreguojama pagal Kremliaus diktuojamus ultimatumus, o bandymai izoliuoti Ukrainos sostinę sulauks dar didesnio politinio bei ekonominio spaudimo pačiai Rusijai.
Šis straipsnis parengtas pagal tarptautinės žiniasklaidos pranešimus.
