Praėjus metams nuo tada, kai Friedrichas Merzas tapo Vokietijos kancleriu, jo vadovavimas vertinamas prieštaringai, o šalies strateginė kryptis kelia vis daugiau klausimų tiek Berlyne, tiek tarp sąjungininkų.
Daugiau šia tema: Europos Sąjunga, Sąjungos viduje
Sudėtinga pradžia ir kritika dėl krypties stokos
Merco politinė kelionė kanclerio poste prasidėjo neįprastai – jo kandidatūra Bundestage iš pradžių buvo atmesta, o tai tapo simboliniu ženklu apie silpną politinį pagrindą. Po metų vis dažniau kalbama, kad Vokietijai trūksta aiškios ilgalaikės strategijos.
Analitikai pažymi, kad šalies ekonominius sunkumus būtų per paprasta aiškinti tik išoriniais veiksniais, tokiais kaip JAV tarifai ar geopolitinė įtampa. Dalis atsakomybės tenka ir pačiai Vokietijos politinei vadovybei, kuri, kritikų teigimu, nesugeba greitai prisitaikyti prie besikeičiančios tarptautinės aplinkos.
JAV sprendimai silpnina Vokietijos gynybą
Didžiausią nerimą kelia saugumo situacija. Jungtinėms Valstijoms nusprendus sumažinti savo karinių pajėgų buvimą Vokietijoje, Berlynas neteko svarbios planuotos gynybos grandies – amerikietiškų tolimojo nuotolio raketų sistemų.
Šios sistemos turėjo sustiprinti NATO atgrasymą prieš Rusiją, tačiau jų atsisakymas sukūrė vadinamąją „raketų spragą“. Ekspertai perspėja, kad Europa vis dar neturi pakankamų pajėgumų savarankiškai užtikrinti tokio lygio gynybos.
Ribotos alternatyvos ir ilgi sprendimų terminai
Vokietija svarsto įvairias išeitis, tačiau nė viena jų negali būti įgyvendinta greitai. Planuojama modernizuoti turimas raketų sistemas, svarstoma galimybė įsigyti amerikietišką ginkluotę, taip pat dalyvauti bendruose Europos gynybos projektuose.
Vis dėlto šie sprendimai reikalauja metų ar net dešimtmečio, o tai reiškia, kad artimiausiu laikotarpiu saugumo spraga išliks.
Įtampa su Vašingtonu ir ekonominės grėsmės
Santykiai su JAV taip pat tampa sudėtingesni. Vašingtonas ne tik mažina karinį buvimą Europoje, bet ir grasina naujais muitais Europos pramonei, ypač automobilių sektoriui, kuris yra itin svarbus Vokietijos ekonomikai.
Tuo pat metu JAV kritika Europos sąjungininkams dėl gynybos išlaidų ir geopolitinių sprendimų dar labiau didina transatlantinę įtampą.
Europa ieško savarankiškumo
Atsižvelgiant į šiuos pokyčius, vis dažniau kalbama apie Europos strateginę autonomiją. Tačiau realybė rodo, kad žemynas dar nėra pasirengęs visiškai savarankiškai užtikrinti savo saugumo.
Ekspertai pabrėžia, kad pagrindinė problema yra ne tik išoriniai iššūkiai, bet ir pačios Europos gebėjimas greitai ir koordinuotai reaguoti į naujas grėsmes.
Vokietijos vaidmuo išlieka lemiamas
Nepaisant visų iššūkių, Vokietija išlieka viena svarbiausių Europos valstybių saugumo ir gynybos srityje. Prognozuojama, kad artimiausiais metais jos karinės išlaidos reikšmingai išaugs.
Tačiau pagrindinis klausimas lieka atviras – ar ši auganti galia bus efektyviai integruota į bendrą Europos saugumo sistemą, ar liks neišnaudota galimybė stiprinti žemyno stabilumą.
Šis straipsnis parengtas remiantis tarptautinės žiniasklaidos šaltiniais.
Šaltinis: tarptautinė žiniasklaida
