Europos Sąjunga išlieka didžiausia paramos vystymuisi donore pasaulyje, tačiau Briuselio milijardų dalybos per tarptautines organizacijas atsidūrė po didinamuoju stiklu. Europos Audito Rūmai (ECA) baigia išsamų tyrimą, kuriuo vertinama, kaip Europos Komisija prižiūri daugiau nei 150 partnerių organizacijų – visų pirma Jungtinių Tautų (JT) agentūrų bei valstybių narių plėtros bankų, 2021–2025 metais paskirsčiusių net 16,5 mlrd. eurų ES lėšų. Tuo metu, kai Jungtinės Valstijos demonstruoja nusigręžimą nuo tarptautinės paramos mechanizmų, Europoje kyla aštrus klausimas: kokią realią naudą blokas gauna iš šių milžiniškų išlaidų ir ar jos nevirto neefektyvia finansine našta?
Daugiau šia tema: ES ekonomika ir finansai, European Court of Auditors
16,5 mlrd. eurų srautas: kaip veikia netiesioginis ES lėšų valdymas?
Siekdama įgyvendinti tokias ambicingas programas kaip „Global Gateway“ bei „Team Europe“, Europos Komisija dažniausiai nesiunčia savo darbuotojų į atokiausius pasaulio taškus, o naudojasi patikimų partnerių patirtimi ir buvimu vietoje, ypač Užsachario Afrikoje ir Azijoje. Per pastaruosius kelerius metus daugiau nei trečdalį (16,5 mlrd. eurų) šių lėšų įgyvendino pačių ES šalių plėtros agentūros ir bankai, o kiek mažiau nei trečdalį – įvairios JT institucijos.
Prieš patikint europiečių mokesčių mokėtojų pinigus, Komisija privalo atlikti vadinamąjį „stulpų vertinimą“ (*pillar assessment*), kuris patvirtina, kad partnerio vidaus kontrolės, apskaitos ir atskaitomybės sistemos atitinka griežtus ES standartus. Šios organizacijos ne tik gauna visų projekto išlaidų kompensavimą, bet ir iki 7 proc. fiksuotą atlygį už administravimą. Būtent tai dabar ir tiria ECA auditoriai: atlikę išsamias patikras Dramblio Kaulo Krante, Nigerijoje ir Ugandoje, jie vertina, ar Komisijos priežiūra prieš išmokant pinigus ir po projektų užbaigimo iš tiesų apsaugo ES finansinius interesus taip pat patikimai, kaip ir tiesioginis valdymas. Galutinė ataskaita bus viešai pristatyta lapkričio 23 dieną.
Kokia reali nauda Europos Sąjungai, o gal tai tik lėšų švaistymas?
Visuomenėje ir politiniuose sluoksniuose dažnai kyla abejonių, kam Europai leisti dešimtis milijardų eurų trečiosioms šalims. Tačiau strateginiu požiūriu ši parama nėra vien labdara – ES iš jos siekia labai konkrečios geopolitinės ir ekonominės grąžos:
– Prieigos prie kritinių žaliavų užtikrinimas: Per „Global Gateway“ investicijas ES finansuoja transporto koridorius, energetikos ir kasybos infrastruktūrą Afrikoje, siekdama garantuoti tiesioginį ličio, kobalto bei retųjų žemių elementų tiekimą Europos pramonei, apeinant Kinijos monopoliją.
– Neteisėtos migracijos priežasčių šalinimas: Investicijos į darbo vietas, švietimą ir saugumą tokiose šalyse kaip Nigerija ar Uganda tiesiogiai mažina migracijos spaudimą ES pietinėms sienoms. Stabilumas kilmės regionuose yra gerokai pigesnis nei milijardinės išlaidos pasienio apsaugai ir deportacijoms bendrijos viduje.
– Geopolitinis balansas prieš Rusiją ir Kiniją: Jei Europa pasitrauktų iš Afrikos, atsiradusį vakuumą akimirksniu užpildytų Pekino paskolos ir Maskvos kariniai samdiniai. Parama per JT ir tarptautines taisykles padeda išlaikyti šalis Vakarų partnerystės orbitoje.
– Rinkų atvėrimas Europos verslui: Įgyvendinant projektus per ES valstybių agentūras (pavyzdžiui, Vokietijos GIZ ar Prancūzijos AFD), didelė dalis užsakymų technologijoms, inžinerijai ir konsultacijoms atitenka būtent Europos bendrovėms.
Kodėl JAV atsisako tokios praktikos ir kokios rizikos kyla Europai?
Jungtinėse Valstijose, ypač stiprėjant Donaldo Trumpo „Pirmiausia – Amerika“ doktrinai, požiūris į paramą per JT struktūras kardinaliai pasikeitė. Vašingtonas vis dažniau atsisako daugiašalių fondų, teigdamas, kad JT biurokratija yra perpūsta, lėta, neefektyvi ir dažnai veikia prieš pačių JAV interesus. JAV administracija linksta arba visiškai mažinti užsienio pagalbą, arba teikti ją tik griežtai dvišaliu pagrindu, mainais reikalaujant tiesioginių politinių ar prekybinių nuolaidų.
Būtent į šiuos neefektyvumo spąstus baiminasi įkliūti ir Europos Sąjunga. Jei Europos Audito Rūmų išvados parodys, kad 7 proc. administravimo mokesčiai atitenka tarptautinių organizacijų biurokratijai išlaikyti, o projektai vietoje stringa ar nesukuria apčiuopiamos vertės, ES lyderiams bus vis sunkiau pateisinti šias išlaidas savo rinkėjams. Lapkričio 23 d. ataskaita taps lakmuso popierėliu, parodysiančiu, ar ES sugeba priversti JT agentūras dirbti skaidriai, ar Briuseliui teks peržiūrėti savo dosnumo strategiją ir griežtinti finansavimo čiaupus.
Šis straipsnis parengtas pagal Europos Audito Rūmų (ECA) oficialius pranešimus.
