Globaliems kariniams konfliktams paralyžiavus tradicinius prekybos ir logistikos kelius, Turkija ėmėsi ambicingo strateginio megaprojekto – stato modernų geležinkelio koridorių, tiesiogiai sujungsantį Aziją su Europa. Ši magistralė projektuojama kaip patikima sausumos alternatyva karo Ukrainoje blokuojamiems Šiaurės maršrutams per Rusiją bei Jemeno hučių atakų taikiniu tapusiam Raudonosios jūros jūriniam keliui. Projektas, prie kurio finansavimo ir integracijos aktyviai prisideda Europos Sąjunga, gali tapti kritiniu svertu sprendžiant ne tik pramonės prekių logistikos, bet ir būsimas kuro bei energetinių išteklių tiekimo krizes.
Daugiau šia tema: Pasaulio naujienos, Už Sąjungos ribų
Statybų terminai ir koridoriaus apimtis: kada pajudės pirmieji sąstatai?
Šis grandiozinis infrastruktūros projektas, apimantis tūkstančius kilometrų modernizuotų ir naujai tiesiamų bėgių, yra vadinamojo „Vidurinio koridoriaus“ (angl. *Middle Corridor*) bei Turkijos „Vystymosi kelio“ (angl. *Development Road*) šerdis. Statybos darbai vykdomi etapais, o pagrindinius prioritetinius ruožus – įskaitant greitąją geležinkelio liniją nuo Stambulo ir Bosforo sąsiaurio link Bulgarijos sienos bei jungtis su rytinėmis provincijomis link Kaukazo – planuojama pilnai užbaigti iki 2028–2029 metų.
Viso integruoto tinklo, sujungsiančio Persijos įlankos uostus per Iraką su Turkijos geležinkeliais ir toliau besidriekiančio į Vidurio Europą, galutinis įgyvendinimas numatytas iki 2030-ųjų pradžios. Ankara siekia, kad naujoji magistralė krovinių gabenimo laiką tarp Rytų Azijos gamyklų ir Europos vartotojų sutrumpintų nuo įprastų 35–45 dienų jūra iki maždaug 12–15 dienų geležinkeliu, o krovinių pralaidumas per metus siektų dešimtis milijonų tonų.
Ar Europos Sąjunga padeda įgyvendinti projektą?
Taip, Europos Sąjunga šiame projekte atlieka itin svarbų finansinį ir strateginį vaidmenį. Nors politiniai Briuselio ir Ankaros santykiai dažnai būna įtempti, transporto ir prekybos srityje ES tiesiogiai investuoja į Turkijos geležinkelių plėtrą. Ryškiausias to pavyzdys – Halkalı–Kapıkule geležinkelio linijos statyba, jungianti Stambulą su Bulgarijos siena: šiam projektui ES skyrė šimtus milijonų eurų tiesioginių dotacijų per Pasirengimo narystei paramos priemonę (IPA), o Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas (ERPB) bei Europos investicijų bankas (EIB) teikia lengvatines paskolas.
Ši parama teikiama pagal ES strategiją „Global Gateway“, kuria siekiama kurti tvarias ir saugias tarptautines transporto jungtis, apeinančias geopolitiškai rizikingas valstybes. Briuseliui gyvybiškai svarbu, kad Turkijos geležinkelių standartai, vėžės parametrai ir signalizacijos sistemos būtų visiškai suderinamos su transeuropiniu transporto tinklu (TEN-T), leidžiant prekių sąstatams be vėlavimų kirsti ES išorinę sieną.
Kaip naujasis kelias padės spręsti kuro ir logistikos krizes?
Naujasis geležinkelio koridorius tampa kritiniu amortizatoriumi prieš dabartinius ir būsimus pasaulinės prekybos šokus:
1. «Alternatyva užblokuotiems maršrutams:» Prasidėjus karui Ukrainoje ir įvedus sankcijas Maskvai, tradicinis Šiaurės koridorius per Rusiją ir Baltarusiją tapo nebeprieinamas daugeliui tarptautinių bendrovių. Tuo pat metu hučių išpuoliai Raudonojoje jūroje privertė laivus plaukti aplink Afrikos Gerosios Vilties kyšulį, kas drastiškai išaugino frachto tarifus, pailgino keliones ir sukėlė naują infliacijos bangą. Turkijos koridorius suteikia saugią, tiesioginę sausumos arteriją.
2. «Kuro ir naftos produktų krizių švelninimas:» Šis maršrutas yra ne tik konteinerių linija, bet ir integruotas energetinis koridorius. Geležinkeliu galima greitai pervežti naftos produktus, suskystintas dujas (SND) bei kitas kuro žaliavas iš Kaspijos jūros regiono (Azerbaidžano, Kazachstano, Turkmėnistano) ir Persijos įlankos tiesiai į pietryčių Europą. Toks lankstumas ypač svarbus, jei dėl karo veiksmų ar sabotažo būtų pažeisti jūriniai naftotiekiai ar uždaryti strategiškai svarbūs sąsiauriai.
3. «Kritinių komponentų ir maisto saugumas:» Koridorius užtikrina nenutrūkstamą pramonės detalių, chemijos produktų, trąšų bei žemės ūkio produkcijos tiekimą, apsaugodamas Europos gamyklas nuo komponentų bado, kurį automobilių ir elektronikos pramonė jau patyrė pandemijos metu.
Šis Turkijos geležinkelių proveržis rodo, kad Ankaros geopolitinė geografija tampa vėl nepakeičiama, o gebėjimas sujungti žemynus geležiniais bėgiais taps viena svarbiausių pasaulinės ekonomikos stabilumo garantijų artimiausiais dešimtmečiais.
Šis straipsnis parengtas pagal tarptautinės žiniasklaidos pranešimus.
