Prancūzijos Senatas patvirtino precedento neturintį įstatymo projektą, kuris numato tiesioginę finansinę atsakomybę demonstracijų dalyviams už riaušių metu padarytus nuostolius ir valstybės ar privataus turto niokojimą. Pagal naująją tvarką, iš smurtiniuose susibūrimuose sąmoningai dalyvavusių asmenų bus galima išieškoti iki 10 000 eurų kompensacijas, netgi areštuojant jų socialines išmokas ar paramą būstui. Ši iniciatyva sukėlė karštas diskusijas visoje šalyje: kodėl tokios tvarkos nebuvo anksčiau, kas iki šiol dengė šimtus milijonų eurų siekiančius nuostolius po protestų bangų ir kodėl kairieji šį žingsnį vadina autoritariniu pasikėsinimu į teisę protestuoti?
Daugiau šia tema: Europos Sąjunga, Sąjungos viduje
Kas mokėjo už sugriovimus iki šiol ir kodėl prireikė naujo įstatymo?
Daugeliui kyla natūralus klausimas: negi iki šiol Prancūzijoje nebuvo teisinės bazės nubausti vandalus? Teoriškai atsakomybė egzistavo pagal civilinį ir baudžiamąjį kodeksus, tačiau praktikoje sistema buvo visiškai neveiksni. Tam, kad teismas priteistų atlyginti nuostolius konkrečiam asmeniui, policija privalėjo neginčijamai įrodyti, jog būtent šis konkretus sulaikytasis asmeniškai padegė konkrečią parduotuvę, sudaužė vitriną ar apvertė automobilį. Chaotiškų riaušių metu, veikiant kaukėtiems vadinamiesiems „Black Bloc“ būriams, surinkti tokius individualius įrodymus teisme būdavo beveik neįmanoma.
Dėl to dešimtmečius galiojo praktika, kai didžiulę finansinę naštą nešė draudimo bendrovės, savivaldybės ir pats valstybės biudžetas. Po „Geltonųjų liemenių“ judėjimo protestų, pensijų reformos riaušių bei masinių paauglių neramumų priemiesčiuose draudikai išmokėjo milijardus eurų, o tai lėmė drastišką draudimo įmokų augimą visiems Prancūzijos verslininkams bei gyventojams. Valstybė kompensuodavo viešosios infrastruktūros atstatymą iš mokesčių mokėtojų pinigų. Kaip parlamente pabrėžė vidaus reikalų ministras Laurent’as Nunezas, valdžia nebegali leisti, kad triuškinančios daugumos piliečių sąskaita būtų dengiama smurtaujančios mažumos padaryta žala.
Naujojo įstatymo esmė: solidarumo atsakomybė ir socialinių išmokų areštas
Senato patvirtintas įstatymas iš esmės keičia įrodinėjimo logiką ir įveda vadinamąją solidariąją finansinę atsakomybę. Pagrindiniai pakeitimai numato:
«Kompensacijos iki 10 000 eurų:» Kiekvienam asmeniui, pripažintam kaltu dėl dalyvavimo smurtinėje grupėje, teismas galės skirti iki 10 000 eurų tiesioginę baudą nuostoliams padengti.
«Sąmoningas buvimas minioje:» Atsakomybė taikoma ne tik tiems, kurie tiesiogiai laikė rankoje akmenį ar padegamąjį užtaisą, bet ir tiems, kurie „sąmoningai prisijungė prie grupės, susibūrusios vykdyti vandalizmą“, arba savavališkai atsisakė pasitraukti po dviejų policijos perspėjimų išsiskirstyti.
«Išieškojimas iš valstybės paramos:» Revoliucinga ir kontroversiškiausia nuostata leidžia valstybei išieškoti priteistas sumas tiesiogiai iš nuteistojo gaunamų socialinių pašalpų, šeimos išmokų bei būsto kompensacijų, taip užkertant kelią riaušininkams išvengti bausmės prisidengiant oficialių pajamų neturėjimu.
Kairiųjų pasipiktinimas ir ginčai dėl teisės protestuoti
Įstatymo projektą, kurį inicijavo dešiniosios bei centristinės partijos, griežtai palaikė ir kraštutinių dešiniųjų lyderė Marine Le Pen. Tačiau kairiojo sparno politikai, žmogaus teisių organizacijos ir profsąjungos šį teisės aktą sutiko su didžiuliu įtūžiu, pavadindami jį autoritariniu posūkiu ir atviru bandymu atgrasyti prancūzus nuo bet kokių taikių mitingų.
Kritikai atkreipia dėmesį, kad naujosios normos gali kriminalizuoti atsitiktinius praeivius ar taikius protestuotojus, kurie laiku nesugebėjo pasitraukti iš susirėmimų zonos, o socialinių išmokų atėmimas stums pažeidžiamiausias šeimas į visišką skurdą. Nors valdantieji bando raminti visuomenę teigdami, kad taikūs piliečiai nenukentės, įstatymo projektas dabar keliauja į Nacionalinę Asamblėją, kur laukia dar aštresni politiniai mūšiai. Vis dėlto Senato sprendimas aiškiai parodo, kad Paryžius pasiryžęs griežta ranka nutraukti gatvės chaoso ir nebaudžiamumo tradiciją.
Šis straipsnis parengtas pagal tarptautinės žiniasklaidos pranešimus.
