Europos Audito Rūmai skelbia, kad didžiausi Europos Sąjungos transporto infrastruktūros projektai smarkiai vėluoja ir brangsta, o tikslas iki 2030 m. užbaigti pagrindinį TEN-T tinklą nebebus pasiektas.
Daugiau šia tema: Euras ir ekonomika, European Court of Auditors
Kodėl tai svarbu gyventojams
Šie projektai – tai geležinkeliai, tuneliai ir vandens keliai, kurie turėjo pagerinti susisiekimą, sutrumpinti keliones ir palengvinti prekių judėjimą visoje Europoje.
Vėlavimai reiškia ne tik nepatogumus keleiviams, bet ir lėtesnį ekonomikos augimą bei didesnes išlaidas mokesčių mokėtojams.
Kainos išaugo beveik dvigubai
Auditorių duomenimis, aštuoni didžiausi transporto megaprojektai nuo pradinio plano pabrango vidutiniškai 82 %.
Ypač išsiskiria „Rail Baltica“, kurios kaina per šešerius metus išaugo net 160 %, ir Liono–Turino geležinkelio jungtis.
Didėjant kainoms, ES jau skyrė papildomus 7,9 mlrd. eurų, tad bendra parama šiems projektams siekia 15,3 mlrd. eurų.
Vėlavimai – dešimtmečiais
Jei anksčiau projektai vėlavo vidutiniškai 11 metų, dabar šis skaičius išaugo iki 17 metų.
Kai kurie projektai, planuoti atidaryti dar 2010–2015 m., realiai gali pradėti veikti tik po 2030 ar net 2035 metų.
2030 m. tikslas – nebeįmanomas
Auditoriai aiškiai konstatuoja: pagrindinio TEN-T tinklo užbaigimas iki 2030 m. nebus pasiektas.
Tam įtakos turėjo pandemija, karas Ukrainoje, nauji saugumo reikalavimai, techninės problemos ir nepakankama projektų kontrolė.
Ką siūlo auditoriai
Europos Audito Rūmai ragina griežčiau prižiūrėti projektų įgyvendinimą ir aktyviau naudotis teisinėmis priemonėmis, kai projektai stringa.
Naujos TEN-T taisyklės gali padėti ateityje, tačiau jos jau nebepataisys dabartinių vėlavimų.
*Šis straipsnis parengtas pagal Europos Audito Rūmų informaciją.*
