Visi žino, kad reguliarus sportas ir sveika mityba padeda išlaikyti jaunystę, tačiau naujausias Londono universiteto koledžo (UCL) mokslininkų tyrimas pateikė stulbinančių įžvalgų apie kūrybinės veiklos galią. Moksliniame žurnale „Innovation in Aging“ publikuoti rezultatai pirmą kartą įrodė, kad aktyvus įsitraukimas į meną ir kultūrą veikia žmogaus organizmą biologiniu lygmeniu ir veiksmingai stabdo senėjimo procesus.
Daugiau šia tema: Inovacijos ir investicijos, CORDIS
Epigenetiniai laikrodžiai ir kultūros poveikio matavimas
Siekdami ištirti šį fenomeną, tyrėjai išanalizavo daugiau nei 3 500 suaugusių Jungtinės Karalystės gyventojų kraujo mėginius bei apklausų duomenis, sukauptus vykdant ilgalaikį nacionalinį tyrimą. Savanoriai atsakinėjo į išsamius klausimus apie savo gyvenimo būdą, sporto įpročius bei įsitraukimą į daugiau nei 40 skirtingų kultūrinių veiklų. Gautus rezultatus mokslininkai vertino naudodami pažangius epigenetinius laikrodžius – specializuotus biocheminius įrankius, kurie pagal DNR pokyčius itin tiksliai nustato realų organizmo biologinį amžių ir jo nusidėvėjimo tempą.
Tyrimas atskleidė aiškų dėsningumą: asmenų, kurie reguliariai skyrė laiko kultūrai, organizmas seno pastebimai lėčiau, o jie patys išliko biologiškai jaunesni už savo bendraamžius. Nustatyta, kad kūrybine ar kultūrine veikla užsiimant vos kartą per savaitę, biologinio senėjimo tempas sulėtėja 4 procentais, palyginti su tais žmonėmis, kurie menui lieka abejingi. Šis jauninamasis efektas labiausiai išryškėjo vyresnių nei 40 metų suaugusiųjų grupėje. Pažymėtina, kad teigiamas kultūros poveikis išliko visiškai nepakitęs net ir įvertinus papildomus rizikos bei gyvenimo lygio veiksnius, tokius kaip asmens svoris, rūkymas, išsilavinimas ar gaunamos pajamos.
Dažnio ir įvairovės svarba sveikam ilgaamžiškumui
Tyrimo vyresnioji mokslo darbuotoja Feifei Bu pabrėžė, kad meninė veikla veiksmingai mažina lėtinį stresą, slopina uždegiminius procesus organizme ir gerina širdies bei kraujagyslių sistemos būklę. Mokslininkų teigimu, siekiant geriausio rezultato, svarbų vaidmenį vaidina tiek kultūrinių patirčių dažnis, tiek jų įvairovė. Taip yra todėl, kad kiekviena meno šaka turi unikalių „ingredientų“: pavyzdžiui, dainavimas chore suteikia socialinę bei emocinę stimuliaciją, tapyba lavina pažintinius gebėjimus, o vaikščiojimas po dideles galerijas reikalauja ir fizinio aktyvumo. Optimalus būdas priklauso nuo individualių asmens pomėgių ir to, kas jam teikia nuolatinį džiaugsmą.
Šie atradimai suteikia svarbų mokslinį pagrindą tam, kad kultūrinis paveldo prieinamumas visuomenėje būtų oficialiai pripažintas kaip sveikatą stiprinantis elgesio modelis, lygiavertis sportui ar subalansuotai mitybai. Menų tarybos (Arts Council England) programų direktorė Hollie Smith-Charles pažymėjo, kad daugelis žmonių instinktyviai nujaučia pamatinių kūrybinių veiklų svarbą laimingam gyvenimui. Naujausi biologiniai įrodymai patvirtina, kad viešosios bibliotekos, muziejai bei teatrai padeda visuomenei gyventi sveikai ir ilgiau, todėl valstybėms narėms yra gyvybiškai svarbu užtikrinti, kad puiki ir įperkama kultūra būtų lengvai pasiekiama kiekvienam piliečiui tiesiog prie jo namų slenksčio.
Šis straipsnis parengtas pagal tarptautinės žiniasklaidos pranešimus.
