Klimato kaitos stebėjimai atskleidžia nerimą keliančią tendenciją – Europos žemynas šyla sparčiausiai iš visų pasaulio regionų. Naujausi Pasaulio meteorologijos organizacijos ir „Copernicus“ tarnybos duomenys rodo, kad temperatūra Europoje kyla dvigubai greičiau už pasaulinį vidurkį. Ši tema, pastaruoju metu tapusi itin aktuali dėl anomalinių karščio bangų, turi aiškias mokslines priežastis, susijusias su žemyno geografine padėtimi ir globaliais atmosferos pokyčiais.
Daugiau šia tema: Europos Sąjunga, Sąjungos viduje
Geografiniai faktoriai: Arkties kaimynystė ir sausumos specifika
Pagrindinė priežastis, kodėl Europa atsidūrė sparčiausio šilimo epicentre, yra jos geografinis artumas Arkties regionui. Šiaurės ašigalis patiria reiškinį, žinomą kaip „Arkties stiprėjimas“, kur ledynų tirpimas sukelia grandininę reakciją: baltą ledą, kuris atspindėdavo saulės spindulius, pakeičia tamsus vandenyno vanduo, sugeriantis šilumą. Šis procesas tiesiogiai šildo viršutinius atmosferos sluoksnius, o vyraujantys oro srautai šią sukauptą šilumą stumia tiesiai į Europos gilumą.
Kita svarbi priežastis – pačios sausumos ir vandenynų proporcija. Vandenynai veikia kaip milžiniški planetos šilumos buferiai, sugeriantys didžiąją dalį šiltnamio efekto sugeneruotos energijos ir šylantys daug lėčiau nei sausuma. Europa yra tankiai apgyvendintas sausumos masyvas, apsuptas palyginti uždarų jūrų (pavyzdžiui, Viduržemio jūros), kurios taip pat sparčiai kaista. Kadangi sausumos paviršius įšyla greičiau ir stipriau nei atviri vandenynai, Europos žemyninis klimatas reaguoja į globalius pokyčius kur kas jautriau ir dramatiškiau nei kiti regionai.
Atmosferos cirkuliacijos pokyčiai ir pavojaus signalai
Mokslininkai taip pat fiksuoja esminius pokyčius atmosferos cirkuliacijoje virš Atlanto vandenyno. Dėl temperatūrų skirtumų mažėjimo tarp pusiaujo ir poliarinių sričių silpsta vadinamoji sraujymė (angl. jet stream) – galingi vėjo srautai, kurie anksčiau greitai genėdavo orų sistemas. Kai šie vėjai sulėtėja, virš Europos vis dažniau ir ilgesniam laikui „užstringa“ anticiklonai arba karščio kupolai, blokuojantys vėsesnį orą bei lietis ir sukeliantys ilgalaikes sausras bei rekordines gegužės ir vasaros kaitras.
Šis spartus šilimas sukelia rimtų pasekmių Europos ekosistemoms, žemės ūkiui ir gyventojų sveikatai. Tirpstantys Alpių ledynai, senkančios pagrindinės upių arterijos ir dažnėjantys miškų gaisrai rodo, kad žemynas turi skubiai adaptuotis prie naujos klimato realybės. Ekspertai pabrėžia, kad net ir pasiekus Paryžiaus klimato susitarimo tikslus, Europos šilimo inercija išliks didelė, todėl investicijos į infrastruktūros atsparumą tampa gyvybiškai svarbiu uždaviniu visoms ES valstybėms.
Šis straipsnis parengtas pagal tarptautinės žiniasklaidos pranešimus.
