NATO generalinis sekretorius Markas Rutte, kalbėdamas Europos Parlamente, pabrėžė, kad Europa šiuo metu nepajėgi apsiginti be Jungtinių Valstijų.
Daugiau šia tema: Europos Sąjunga, Sąjungos viduje
Jo teigimu, nepaisant augančių gynybos biudžetų, europinės pajėgos vis dar stipriai priklauso nuo JAV karinių pajėgumų, ypač branduolinio atgrasymo, logistikos ir pažangių technologijų srityse.
Rutte taip pat skeptiškai vertino idėją kurti atskirą Europos kariuomenę. Pasak jo, tokia iniciatyva galėtų sukelti pajėgumų dubliavimą ir susilpninti NATO – pagrindinį transatlantinio saugumo garantą. NATO vadovas pabrėžė, kad Europos gynybos stiprinimas turėtų vykti per Aljansą, o ne šalia jo.
Šie pareiškimai nuskambėjo diskusijų apie didesnę Europos strateginę autonomiją fone. NATO šalys yra sutarusios palaipsniui didinti gynybos išlaidas, tačiau Rutte perspėjo, kad visiškas atsiskyrimas nuo JAV pareikalautų milžiniškų finansinių ir karinių resursų.
Vis dėlto, Rutte pozicija sulaukė kritikos. Prancūzija viešai atkirto, kad Europa turi gebėti prisiimti didesnę atsakomybę už savo saugumą ir kad nuolatinis akcentas į priklausomybę nuo JAV silpnina europinį politinį pasitikėjimą savo jėgomis. Paryžiaus požiūriu, Europos gynybos stiprinimas neturi būti laikomas priešprieša NATO, bet kartu neturėtų būti ir visiškai priklausomas nuo Vašingtono.
Diskusija atskleidžia gilėjantį skirtumą tarp Europos šalių: vienos akcentuoja transatlantinį ryšį kaip nepakeičiamą saugumo garantą, kitos – ragina drąsiau investuoti į savarankišką Europos gynybos potencialą.
Aišku viena – karo Ukrainoje ir augančių geopolitinių įtampų akivaizdoje, Europos saugumo klausimas tampa ne teoriniu, o labai praktišku pasirinkimu tarp priklausomybės, partnerystės ir savarankiškumo.
