Europos Sąjungos finansuojamas projektas URBREATH siekia sujungti gamtinius sprendimus ir pažangias technologijas, kad miestai taptų tvaresni, patogesni gyventi ir atsparesni klimato kaitai.
Daugiau šia tema: Inovacijos ir investicijos, CORDIS
Naujas požiūris į miestų planavimą
Projektas siekia pakeisti tradicinį miestų planavimą, kuris dažnai neatsižvelgia į realius gyventojų poreikius. Vietoje to siūloma aktyviai įtraukti bendruomenes į sprendimų priėmimą.
Tam naudojami vadinamieji „gyvieji laboratorijų“ modeliai, kur miestų gyventojai, valdžios institucijos ir ekspertai kartu kuria ir testuoja sprendimus realiomis sąlygomis.
Technologijos padeda priimti sprendimus
Vienas pagrindinių įrankių – skaitmeniniai miestų modeliai, dar vadinami „digital twin“. Jie leidžia vizualizuoti skirtingus scenarijus ir iš anksto įvertinti, kaip tam tikri sprendimai paveiks aplinką ir gyvenimo kokybę.
Taip sprendimai tampa labiau pagrįsti duomenimis ir lengviau suprantami visiems dalyviams.
Bandymai skirtinguose Europos miestuose
Projektas jau įgyvendinamas keliuose Europos miestuose, įskaitant Kludž-Napoką, Leuveną, Madridą ir Taliną. Čia renkami duomenys, organizuojami bendruomenių susitikimai ir kuriami konkretūs sprendimai.
Kituose miestuose – pavyzdžiui, Atėnuose ar Pilzene – planuojama perkelti ir pritaikyti jau išbandytus modelius.
Tikslas – klimato neutralūs miestai
URBREATH projektas prisideda prie ES tikslo iki 2030 metų turėti daugiau nei 100 klimatui neutralių ir išmaniųjų miestų.
Be to, kuriami finansavimo ir bendradarbiavimo modeliai, kurie padės šiuos sprendimus pritaikyti ilgalaikėje perspektyvoje.
Gyventojai – sprendimų centre
Projekto kūrėjai pabrėžia, kad svarbiausia yra žmonės. Įtraukiant gyventojus į planavimą, galima ne tik pagerinti miestų aplinką, bet ir padidinti pasitenkinimą gyvenimo kokybe.
Tokiu būdu siekiama kurti miestus, kurie būtų ne tik modernūs, bet ir patogūs bei draugiški gyventojams.
*Šis straipsnis parengtas pagal CORDIS pranešimą.*
