Tarptautinė laivyba strategiškai svarbiame Raudonosios jūros regione patyrė dar vieną smūgį – pranešta apie naują komercinio krovininio laivo užpuolimą netoli Jemeno krantų. Šis incidentas vėl atvėrė opius klausimus apie tai, kaip tokios atakos vis dar lieka įmanomos, nepaisant regione patruliuojančių tarptautinių karinių jūrų pajėgų. Nors Vakarų koalicija deda didžiules pastangas saugumui užtikrinti, Jemeno husių sukilėliai ir kitos radikalios grupės randa spragų gynybos skyduose, o tai kelia rimtą grėsmę globalioms tiekimo grandinėms ir verčia laivybos kompanijas ieškoti alternatyvių, tačiau kur kas brangesnių maršrutų.
Daugiau šia tema: Pasaulio naujienos, Už Sąjungos ribų
Kaip įmanomi išpuoliai ir laivų apsaugos spragos
Daugeliui kyla natūralus klausimas: kaip šie išpuoliai tebėra įmanomi, jei regione veikia kelios tarptautinės karinės misijos, įskaitant JAV vadovaujamą operaciją „Prosperity Guardian“ bei ES misiją „Aspides“? Atsakymas slypi asimetrinio karo taktikoje, kurią naudoja Jemeno husių kovotojai. Jie atakas vykdo naudodami palyginti pigius, bet efektyvius ginklus: dronus kamikadzes, nuotoliniu būdu valdomas sprogmenų prikrautas valtis ir priešlaivines balistines raketas. Kadangi Raudonoji jūra ir Bab al-Mandebo sąsiauris yra itin siauri prekybos koridoriai, laivai priversti plaukti arti Jemeno krantų, kas paverčia juos lengvais taikiniais – raketos ar drono skrydis trunka vos kelias minutes, todėl kariniams laivams lieka labai mažai laiko sureaguoti ir juos perimti.
Nors didžioji dalis didžiųjų laivybos kompanijų laivų plaukia lydimi karinių konvojų arba turi privačias ginkluotas apsaugos komandas denyje, apsaugoti kiekvieno individualaus laivo fiziškai neįmanoma dėl milžiniško kasdienio srauto. Be to, privačios apsaugos komandos, ginkluotos tik lengvaisiais šaulio ginklais, yra bejėgės prieš iš sausumos paleidžiamas balistines raketas ar sunkiuosius dronus. Šiuo konkrečiu atveju laivas nukentėjo būtent nuo nuotolinio smūgio, kurio vidinė laivo apsauga neutralizuoti tiesiog neturėjo techninių galimybių. Paties nukentėjusio laivo statusas ir dabartinė vieta išlieka tikslinama saugumo tarnybų – pirminiais duomenimis, įgulai pavyko išlaikyti kontrolę, o laivas, patyręs korpuso pažeidimų, bando pasiekti artimiausią saugų uostą Džibutyje arba tęsia judėjimą lydimas koalicijos pajėgų.
Kas laukia regiono ir globalios prekybos ateityje?
Kariniai ir ekonomikos analitikai prognozuoja, kad tokie incidentai tęsis tol, kol nebus rasto politinio sprendimo dėl konflikto Artimuosiuose Rytuose, kurį husiai naudoja kaip oficialų pretekstą savo atakoms pateisinti. Tai reiškia, kad laivybos rizika Raudonojoje jūroje išliks ekstremaliai aukšta. Karinės jūrų pajėgos tikriausiai dar labiau sugriežtins konvojų taisykles ir išplės patruliavimo zonas, tačiau visiškai eliminuoti grėsmės nesugebės, kol sukilėliai Jemeno pakrantėje turės prieigą prie modernių radarų ir raketų sistemų, kurias jiems, Vakarų žvalgybos duomenimis, tiekia Iranas.
Ilgalaikėje perspektyvoje tai turės sunkių pasekmių pasaulinei ekonomikai. Dėl nuolatinių užpuolimų draudimo įmokos laivams, plaukiantiems per Suezo kanalą, išaugo šimtais procentų, todėl vis daugiau kompanijų nusprendžia visiškai boikotuoti šį maršrutą. Jos nukreipia savo krovininius laivus aplink visą Afrikos žemyną pro Gerosios Vilties kyšulį. Šis alternatyvus kelias pailgina kelionę maždaug 10–14 dienų ir reikalauja milžiniškų papildomų kuro sąnaudų. Galiausiai, visos šios išlaidos nugula ant galutinių vartotojų pečių visame pasaulyje, sukeldamos naują prekių vėlavimo ir vartotojų kainų kilimo bangą Europoje.
Šis straipsnis parengtas pagal tarptautinės žiniasklaidos pranešimus.
