Jungtinės Valstijos įvedė naujas griežtas sankcijas Kubos prezidentui Migueliui Diazui-Caneliui, jo žmonai bei keliems artimiausiems buvusio lyderio Raulio Castro šeimos nariams, taip dar labiau padidindamos spaudimą komunistiniam režimui. Šis žingsnis seka po neseniai pasirašyto JAV prezidento įsako, kuris išplėtė Vašingtono galias taikyti vadinamąsias antrines sankcijas užsienio įmonėms, vykdančioms veiklą Kuboje. Tokia strategija jau sukėlė masinį Europos ir Kanados investuotojų kapitalo traukimąsi, paralyžiuodama pagrindinius salos ekonomikos sektorius.
Daugiau šia tema: Pasaulio naujienos, Už Sąjungos ribų
Antrinių sankcijų poveikis ir užsienio kapitalo bėgimas
Svarbiausia naujųjų JAV apribojimų priemonė yra ne asmeninis Kubos elito turto įšaldymas, o teisinis mechanizmas, nukreiptas prieš trečiųjų šalių bendroves, veikiančias energetikos, kalnakasybos ir finansų sektoriuose. JAV Valstybės departamentui pritaikius sankcijas kariniam konglomeratui GAESA, kuris kontroliuoja didžiąją dalį Kubos ekonomikos, Europos įmonės atsidūrė prieš griežtą pasirinkimą: prarasti prieigą prie JAV rinkos arba nedelsiant nutraukti ryšius su Havana. Tai jau lėmė, kad didžiosios Ispanijos užsakomųjų skrydžių bendrovės ir Europos laivybos gigantai sustabdė savo operacijas saloje, o Kanados kasybos milžinė „Sherritt“ paskelbė apie visišką veiklos įšaldymą.
Istoriškai Europos Sąjungos ir Kanados verslas buvo pagrindinis Kubos ekonomikos ramstis po SSRS žlugimo, aktyviai investavęs į turizmą, infrastruktūrą ir nikelių gavybą, kol JAV rinka liko visiškai uždaryta dėl dešimtmečius trunkančio embargo. Europos šalių vadovai anksčiau ne kartą kritikavo Vašingtono eksteritorialias sankcijas, teigdami, kad jos pažeidžia tarptautinę teisę, tačiau dabartinis JAV spaudimas privertė privatų kapitalą trauktis siekiant išvengti milžiniškų nuostolių. Dėl šios priežasties saloje dramatiškai trūksta užsienio valiutos investicijų, o tai sukelia dar gilesnę prekių deficito krizę.
Efektyvumo klausimas ir humanitariniai padariniai
Kritikai ir tarptautiniai analitikai dažnai kelia klausimą dėl tokių priemonių prasmingumo, pabrėždami, kad asmeninis valdančiojo elito turto blokavimas JAV teritorijoje dažnai yra labiau simbolinis žingsnis, nes Kubos vadovai savo kapitalą linkę saugoti nepasiekiamose ofšorinėse zonose. Vis dėlto Vašingtonas teigia, kad tik visiškas finansinis režimo izoliavimas gali priversti valdžią imtis politinių reformų. Tuo pat metu sugriežtinta energetinė blokada ir sustabdytas kuro tiekimas jau lėmė nuolatinius elektros energijos tiekimo sutrikimus bei maisto trūkumą visoje šalyje.
Havana naująsias sankcijas griežtai pasmerkė, pavadindama jas politiniu šou, skirtu pateisinti galimą karinę agresiją po to, kai JAV prokurorai pateikė baudžiamuosius kaltinimus 94 metų Rauliui Castro dėl 1996 m. numuštų civilių lėktuvų. Nors JAV administracija viešai pasiūlė Kubai humanitarinę pagalbą, ji buvo susieta su politinėmis sąlygomis, kurias salos vyriausybė kategoriškai atmeta. Tarptautinių organizacijų vertinimu, kol abi pusės lieka įsitvirtinusios savo politinėse pozicijose, didžiausią naujųjų sankcijų naštą tenka pakelti paprastiems Kubos gyventojams, susiduriantiems su visišku ekonominiu kolapsu.
Šis straipsnis parengtas pagal tarptautinės žiniasklaidos pranešimus.
