Jungtinė Karalystė paskelbė padvigubinsianti karių skaičių Norvegijoje, siekdama sustiprinti atgrasymą Arktyje. Šis sprendimas priimtas augant įtampai su Rusija ir didėjant susirūpinimui dėl saugumo šiauriniuose regionuose.
Daugiau šia tema: Pasaulio naujienos, Už Sąjungos ribų
Norvegijos gynybos vadas generolas Eirikas Kristoffersenas pareiškė, kad Oslas negali visiškai atmesti galimybės, jog Rusija ateityje galėtų imtis veiksmų prieš Norvegiją, siekdama apsaugoti savo branduolinius pajėgumus Tolimojoje Šiaurėje. Tuo pat metu Jungtinė Karalystė paskelbė per artimiausius trejus metus dvigubinsianti savo karių skaičių Norvegijoje, reaguodama į augančias saugumo grėsmes Arktyje.
Branduolinė dimensija Šiaurėje
Kristoffersenas pabrėžė, kad Rusija neturi užkariavimo tikslų Norvegijoje tokiu mastu kaip Ukrainoje ar kitose buvusiose Sovietų Sąjungos teritorijose. Tačiau jis atkreipė dėmesį, jog Kolos pusiasalyje, netoli Norvegijos sienos, dislokuota didelė dalis Rusijos branduolinio arsenalo – branduoliniai povandeniniai laivai, sausumos raketos ir branduolinius ginklus galintys nešti orlaiviai.
Pasak jo, Maskva galėtų svarstyti ribotus veiksmus regione siekdama užtikrinti vadinamąjį „antrojo smūgio“ pajėgumų saugumą galimo konflikto su NATO atveju. „Mes neatmetame tokio scenarijaus“, – teigė Norvegijos gynybos vadovas, pridūręs, kad būtent tokiems atvejams ir rengiami planai Šiaurėje.
Hibridinės grėsmės ir ryšiai su Rusija
Generolas pažymėjo, kad nors klasikinė invazija išlieka planavimo scenarijumi, šiuo metu didesnį susirūpinimą kelia sabotažas ir hibridinės grėsmės. Jis taip pat atskleidė, kad tarp Norvegijos ir Rusijos kariškių vis dar vyksta tam tikras techninis bendradarbiavimas, ypač gelbėjimo operacijų Barenco jūroje srityje, o pasienyje rengiami reguliarūs susitikimai.
Kristoffersenas pasiūlė įsteigti karinę „karštąją liniją“ tarp abiejų šalių sostinių, kad būtų išvengta eskalacijos dėl galimų nesusipratimų. Jo teigimu, Rusijos veiksmai Šiaurėje kol kas buvo mažiau agresyvūs nei Baltijos jūroje.
Kalbėdamas apie Svalbardo salyną, kurį pagal 1920 metų sutartį draudžiama militarizuoti, jis patikino, kad Norvegija neketina keisti šio statuso ir kad Rusija formaliai laikosi susitarimo.
Jungtinė Karalystė stiprina buvimą
Tuo metu Jungtinės Karalystės gynybos sekretorius Johnas Healey paskelbė, kad britų karių skaičius Norvegijoje bus padidintas nuo maždaug 1 000 iki 2 000. Sprendimas priimtas didėjant NATO susirūpinimui dėl Rusijos veiklos Arktyje, įskaitant atnaujintas buvusias Šaltojo karo bazes ir sustiprintą karinį buvimą regione.
Kovo mėnesį apie 1 500 Karališkųjų jūrų pėstininkų dalyvaus NATO pratybose „Cold Response“, kurios vyks Norvegijoje, Suomijoje ir Švedijoje. Pratybos skirtos treniruotis ekstremaliomis Arkties sąlygomis. Rudenį planuojamos ir kitos daugianacionalinės pratybos, apimančios oro, sausumos ir jūrų pajėgas.
Didėjantis dėmesys skiriamas ir povandeninės infrastruktūros apsaugai – kabeliams bei vamzdynams. Jungtinė Karalystė ir Norvegija pernai pasirašė gynybos susitarimą dėl bendrų veiksmų stebint Rusijos povandeninių laivų aktyvumą. Britų gynybos ministerijos duomenimis, Rusijos povandeninių laivų aktyvumas Šiaurės Atlante pastaraisiais metais sugrįžo į Šaltojo karo laikų lygį.
Rusijos karas Ukrainoje iš esmės pakeitė saugumo situaciją Šiaurės Europoje. Prie NATO prisijungus Suomijai ir Švedijai, Aljansas sustiprino savo pozicijas regione, o Norvegija, turinti sieną su Rusija Arktyje, tapo vienu iš svarbiausių NATO šiaurinių forpostų.
Analitikų vertinimu, nors tiesioginės invazijos tikimybė laikoma maža, Arkties regionas tampa vis svarbesnis tiek dėl karinių, tiek dėl energetinių ir geopolitinių interesų.
Šis straipsnis parengtas pagal tarptautinės žiniasklaidos pranešimus.
