1918 metų vasario 16-ąją Vilniuje paskelbtas Lietuvos Nepriklausomybės Aktas neatsirado tuščioje vietoje.
Daugiau šia tema: Europos Sąjunga, Sąjungos viduje
Juo Lietuva nutraukė politinius ryšius su Rusijos imperija, kurios sudėtyje buvo nuo XVIII amžiaus pabaigos – po Abiejų Tautų Respublikos padalijimų. Daugiau nei šimtmetį Lietuva neturėjo savo valstybingumo: buvo panaikintos politinės institucijos, varžoma vietos savivalda, vykdyta rusifikacijos politika.
XIX amžiuje carinė valdžia uždraudė lietuvišką spaudą lotyniškais rašmenimis, siekė silpninti tautinį tapatumą ir integruoti kraštą į imperinę sistemą. Tačiau būtent tuo laikotarpiu formavosi moderni lietuvių tauta – per knygnešių veiklą, kultūrinį sąjūdį, švietimą ir politinį organizavimąsi.
Pirmojo pasaulinio karo metais Lietuva atsidūrė kitos imperijos – Vokietijos imperija – karinės okupacijos zonoje. Nors vokiečių valdžia iš pradžių svarstė įvairius Lietuvos priklausomybės modelius, Vasario 16-osios Aktu lietuvių politiniai atstovai aiškiai ir principingai paskelbė: atkuriama valstybė bus visiškai nepriklausoma, nesusieta nei su Vokietija, nei su jokia kita valstybe.
Šis sprendimas buvo drąsus ir rizikingas – Lietuva neturėjo nei kariuomenės, nei garantuoto tarptautinio pripažinimo, tačiau būtent toks politinis aiškumas vėliau tapo pagrindu valstybės kūrimui ir gynybai.
Vasario 16-oji – laisvės sprendimo diena
Vasario 16-oji Lietuvos istorijoje žymi ne tik formalų dokumentą, bet ir apsisprendimą prisiimti atsakomybę už savo likimą. Tai buvo akimirka, kai tauta pasirinko ne lengviausią, o savarankišką kelią – kurti valstybę sudėtingomis geopolitinėmis sąlygomis.
Vasario 16-oji šiandien
Praėjus daugiau nei šimtmečiui, Vasario 16-oji išlieka gyva ir prasminga. Šiandien Lietuva, būdama Europos Sąjunga ir NATO narė, savo laisvę grindžia ne tik istorine atmintimi, bet ir aktyviu dalyvavimu ginant demokratines vertybes, tarptautinę teisę ir regioninį saugumą.
Valstybės šventė
Vasario 16-oji minima visoje Lietuvoje ir už jos ribų – ją švenčia lietuvių bendruomenės užsienyje, diplomatinės atstovybės, kultūros ir švietimo įstaigos. Tai diena, primenanti, kad valstybė nėra vien praeities faktas, o nuolat atnaujinamas susitarimas tarp piliečių.
