Izraelis ir Libanas, po intensyvių ir įtemptų JAV tarpininkaujamų derybų, oficialiai susitarė atnaujinti paliaubas bei nutraukti ugnį. Šis esminis diplomatinis lūžis įvyko JAV prezidentui Donaldui Trumpui aktyviai siekiant įveikti kliūtis platesniam regioniniam susitarimui su Iranu. Tačiau pasiektas susitarimas yra griežtai sąlyginis – Izraelis sutiko sustabdyti karinius veiksmus tik su sąlyga, kad „Hezbollah“ visiškai nutrauks savo išpuolius ir sulaikys ugnį. Kol tarptautinė bendruomenė atsargiai vertina šią žinią, iškyla esminiai klausimai: ar šis paktas yra ilgalaikis ir ar oficiali Libano kariuomenė sugebės užimti „Hezbollah“ pozicijas šalies pietuose?
Daugiau šia tema: Pasaulio naujienos, Už Sąjungos ribų
Šios paliaubos vertinamos kaip itin trapios, nes bet koks provokuojantis incidentas fronte gali akimirksniu atnaujinti plataus masto karą.
Trumpo spaudimas Netanyahu ir paliaubų perspektyvos
Sutarties pasirašymas tapo įmanomas būtent dėl didžiulio ir tiesioginio Donaldo Trumpo administracijos užkulisinio spaudimo Izraelio vyriausybei. JAV prezidentas nusiuntė aiškų signalą premjerui Benjaminui Netanyahu, kad Libano fronto uždarymas yra būtina sąlyga Vašingtono strateginiams planams Artimuosiuose Rytuose įgyvendinti. Nors B. Netanyahu politiškai siekė tęsti operaciją iki visiško grupuotės sunaikinimo, Amerikos finansiniai ir kariniai svertai privertė Tel Avivą nusileisti ir priimti sąlyginį ugnies nutraukimo modelį.
Šio susitarimo perspektyvos išlieka labai miglotos. Kadangi paliaubos remiasi „sąlyginiu“ principu, Izraelis pasiliko sau teisę bet kada atnaujinti oro smūgius, jei užfiksuos „Hezbollah“ bandymus atstatyti savo karinę infrastruktūrą prie sienos. „Hezbollah“, būdama ideologinė ir giliai integruota struktūra, greičiausiai visiškai nenutrauks savo veiklos, o tik pereis į pogrindį, todėl šis susitarimas labiau primena laikiną taktinę pauzę, o ne ilgalaikę taiką.
Ar Libano armija pajėgi išstumti „Hezbollah“?
Pagal pasirašytą planą, oficiali Libano kariuomenė (LAF) turėtų judėti į šalies pietus, užimti pozicijas palei Izraelio sieną ir užtikrinti, kad šiame regione neliktų jokių nevalstybinių ginkluotų grupuočių. Tačiau realybė rodo, kad Libano armija fiziškai ir politiškai “nėra pajėgi” jėga išstumti „Hezbollah“ ar likviduoti jos įtakos:
“Karinis silpnumas”: Libano valstybinė kariuomenė yra prastai ginkluota, kenčia nuo lėšų stygiaus ir neturi sunkiosios technikos bei oro gynybos sistemų, kurios prilygtų „Hezbollah“ arsenalui.
“Vidinio konflikto baimė”: Libano armijos pagrindą sudaro kariai iš įvairių šalies religinių bendruomenių (krikščionys, sunitai, šiitai). Bandymas jėga nuginkluoti šiitišką „Hezbollah“ neabejotinai suskaldytų pačią kariuomenę ir išprovokuotų naują pilietinį karą šalies viduje.
Todėl Libano armija Pietų Libane gali veikti tik kaip simbolinė, stebėsenos funkciją atliekanti jėga. Ji užims pozicijas tik tiek, kiek jai leis pati „Hezbollah“, su kuria oficialus Beirutas bus priverstas ieškoti kompromisų užkulisiuose, o ne veltis į atvirą karinį konfliktą.
Šis straipsnis parengtas pagal tarptautinės žiniasklaidos pranešimus.
