Chersono srityje oficialiai pasibaigė laikinų humanitarinių paliaubų režimas Rusijos okupuotame Oleškų mieste, leistinas civilių išgabenimui. Paskelbta, kad per operaciją pavyko evakuoti beveik 800 vietos gyventojų, tarp kurių buvo ir 94 metų senolis. Vos nutraukus ugnies sustabdymą, konfliktas persimetė į skaitmeninę ir strateginę erdvę: Ukrainoje ir Rusijoje vienu metu įvykdytos precedento neturinčios kibernetinės atakos prieš gyventojų perspėjimo programėles, o Kijevas, nepaisydamas Donaldo Trumpo raginimų, atnaujino bepiločių smūgius Rusijos naftos perdirbimo gamykloms.
Daugiau šia tema: Pasaulio naujienos, Už Sąjungos ribų
Paliaubų pabaiga Oleškuose: kiek žmonių išgelbėta ir kur jie perkelti?
Laikinas ugnies nutraukimas apgultuose Oleškuose leido atlikti didžiausią per pastaruosius mėnesius humanitarinę misiją fronto linijoje. Apie operacijos pabaigą viešai pranešė jos tarpininke laikyta Melania Trump, patvirtinusi, kad misija pasiekė savo tikslą – į regioną pristatyta būtiniausia pagalba ir užtikrintas beveik 800 civilių gyventojų išvežimas.
Evakuotieji gyventojai per nustatytą humanitarinį koridorių kairiajame Dniepro krante buvo nukreipti į saugesnes teritorijas, kur jais rūpinasi tarptautinės pagalbos organizacijos ir medikai. Tarp išgabentųjų dauguma – ligoniai, moterys su vaikais ir senyvo amžiaus asmenys, kurių vyriausiam yra 94 metai. Nors koridorius veikė ribotą laiką, jo uždarymas reiškia grįžimą prie įprastų karo veiksmų zonos sąlygų.
Masinis oro pavojaus sistemų nulaužimas: kas sukėlė paniką?
Vos pasibaigus paliauboms, abiejose fronto pusėse kilo sumaištis dėl plataus masto kibernetinių išpuolių prieš gyventojų perspėjimo mobiliąsias programėles. Sekmadienio vakarą Ukrainos oro pavojaus programėlė ėmė siųsti vartotojams melagingus pavojaus signalus apie tariamą branduolinę ir cheminę grėsmę bei hipergarsinių raketų „Orešnik“ smūgius. Ukrainos karinės oro pajėgos skubiai informavo visuomenę, kad sistemą užvaldė priešiškas kišimasis, ir patikino, jog jokios radiacinės ar cheminės grėsmės nėra.
Po kelių valandų apie analogišką masinę ataką pranešė ir Rusijos nepaprastųjų situacijų ministerija. Jų perspėjimo programėlė taip pat pradėjo transliuoti suklastotus pranešimus apie dronų atakas bei evakuaciją. Abi pusės apsikeitė kaltinimais dėl sistemų sabotažo, tačiau saugumo ekspertai pažymi, kad tokie koordinuoti įsilaužimai rodo prasidėjusį naują psichologinio spaudimo etapą, kuriuo siekiama sukelti civilių paniką abiejose šalyse.
Smūgiai Rusijos naftos perdirbimui: ar Kijevas ignoruoja D. Trumpą?
Lygiagrečiai Ukraina atnaujino dronų atakas prieš Rusijos gilumoje esančias naftos perdirbimo gamyklas, sukeldama naujų gaisrų pramoniniuose mazguose. Šie veiksmai atkreipė tarptautinės bendruomenės dėmesį, kadangi JAV prezidentas Donaldas Trumpas anksčiau primygtinai reikalavo stabdyti tokius smūgius, baimindamasis pasaulinių naftos kainų kilimo ir derybų vilčių žlugimo.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis viešai paaiškino Kijevo poziciją. Jis pabrėžė, kad Ukraina sutiktų sustabdyti smūgius į Rusijos naftos perdirbimo infrastruktūrą, kaip to reikalauja D. Trumpas, tačiau su viena aiškia sąlyga – Jungtinės Valstijos privalo nedelsdamos aprūpinti Ukrainą galingomis „Patriot“ priešlėktuvinės gynybos raketomis. Nors Vašingtonas leido parduoti 500 „Patriot“ raketų paketą, realus jų pristatymas gali užtrukti kelerius metus, todėl Ukraina neturi kito pasirinkimo, kaip tik patiems asimetriškomis priemonėmis silpninti Rusijos karinę ir finansinę mašiną. Toks Kijevo žingsnis rodo, kad šalis negali aukoti savo gynybinių pajėgumų vardan neapibrėžtų politinių prašymų, kol pati kasdien susiduria su oro antskrydžiais.
Šis straipsnis parengtas pagal tarptautinės žiniasklaidos pranešimus.
