Seniausias ir garsiausias Rusijos nepriklausomas leidinys „Novaja Gazeta“, kurio redakcijai ilgus metus vadovavo Nobelio taikos premijos laureatas Dmitrijus Muratovas, paskelbė apie visišką savo veiklos nutraukimą. Daugiau nei tris dešimtmečius veikęs laikraštis atsisveikinimo pareiškime pabrėžė, kad leidinys nemirė natūralia mirtimi, o buvo tikslingai nužudytas sistemingų valdžios represijų, areštų ir cenzūros. Šis žingsnis žymi galutinį nepriklausomos žurnalistikos institucinės erdvės sunaikinimą pačios Rusijos Federacijos teritorijoje.
Daugiau šia tema: Pasaulio naujienos, Už Sąjungos ribų
Kas lėmė leidinio pabaigą ir kodėl redakcija pareiškė, kad buvo nužudyta?
Laikraščio sprendimą lėmė daugelį metų trukęs nuoseklus ir griežtėjantis valstybės spaudimas, kuris pastaraisiais mėnesiais pasiekė kritinę ribą. Dar prasidėjus plataus masto invazijai į Ukrainą 2022 metais, „Novaja Gazeta“ buvo priversta sustabdyti spausdintos versijos leidybą dėl drakoniškų karo cenzūros įstatymų, o vėliau teismo sprendimais iš jos buvo atimta žiniasklaidos licencija. Nepaisant to, redakcija tęsė darbą internete tiesiai iš Maskvos, patirdama nuolatinį saugumo tarnybų sekimą.
Paskutiniais smūgiais tapo redakcijos patalpų netekimas, banko sąskaitų ir skaitytojų aukų blokavimas, baudžiamųjų bylų kėlimas bei leidinio paskelbimas užsienio agentu. Pareigūnai atliko kratas redaktorių butuose, o dalis žurnalistų, tarp jų Olegas Rolduginas, atsidūrė areštinėse arba tapo teisėsaugos įkaitais.
Savo atsisveikinimo laiške redakcija aiškiai paaiškino frazės „mes buvome nužudyti“ prasmę. Tai tiesioginė aliuzija į tragišką laikraščio istoriją, per kurią už profesinę veiklą buvo nužudyti šeši redakcijos žurnalistai, įskaitant Aną Politkovskają ir Anastasiją Baburovą. Redakcija konstatavo, kad leidinys nebankrutavo ir neprarado skaitytojų pasitikėjimo, o buvo sistemingai uždusintas fizinėmis, teisinėmis ir finansinėmis valstybės priemonėmis, atsidūrus tiesioginėje sunaikinimo zonoje.
Ar Rusijos viduje dar liko nepriklausomų leidinių?
Su „Novaja Gazeta“ serverių sustabdymu ir biuro uždarymu Rusijoje nebeliko nė vienos stambios, atvirai veikiančios nepriklausomos redakcijos. Anksčiau buvo likviduota radijo stotis „Echo Moskvy“, o kiti didieji leidiniai, tokie kaip „Meduza“, „Dožd“ ar „The Moscow Times“, priverstinai persikėlė į užsienį, kur veikia tremtyje, o jų svetainės Rusijoje yra blokuojamos.
Šalies viduje liko tik pavieniai nepriklausomi tinklaraštininkai, regioniniai žmogaus teisių kanalai socialiniuose tinkluose bei specializuoti leidiniai, rašantys apie mokslo ar kultūros naujienas ir vengiantys politinių temų. Bet kokia nepriklausoma tiriamoji žurnalistika ar valdžios kritika Rusijos Federacijos jurisdikcijoje šiandien prilyginama kriminaliniam nusikaltimui ir baudžiama ilgalaikėmis laisvės atėmimo bausmėmis, todėl laisvosios spaudos balsas visiškai persikėlė už valstybės ribų.
Šis straipsnis parengtas pagal tarptautinės žiniasklaidos pranešimus.
