Izraelio kariuomenė tęsia intensyvius Pietų Libano puolimus, visiškai ignoruodama JAV prezidento Donaldo Trumpo pastangas bei aktyvų tarptautinį spaudimą įtvirtinti skubias paliaubas. Šis bekompromisis kursas išprovokavo rimtą politinį rezonansą – Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu šiuo metu susiduria su stipria neigiama reakcija tiek šalies viduje, tiek užsienyje dėl savo pasirinktos Libano strategijos. Kol politiniai lyderiai bando rasti diplomatinius svertus, stebėtojams visame pasaulyje kyla dėsningas klausimas: kodėl Izraelio premjeras atsisako stabdyti mašiną ir kur šio konflikto metu yra oficiali Libano valstybės kariuomenė, kuri turėtų ginti šalį nuo užsienio intervencijos?
Daugiau šia tema: Pasaulio naujienos, Už Sąjungos ribų
Ekspertai pabrėžia, kad šis konfliktas turi kelis gilius politinius bei struktūrinius sluoksnius, lemiančius dabartinę aklavietę.
Kodėl Netanyahu blokuoja taikos susitarimą ir tęsia kovas?
Pagrindinės priežastys, kodėl B. Netanyahu sąmoningai trukdo JAV ir Irano bei Libano taikos susitarimams, slypi tiek kariniuose skaičiavimuose, tiek asmeniniuose premjero politinio išlikimo interesuose. Kariniu požiūriu, Izraelio vadovybė mano, kad „Hezbollah“ grupuotė dar nėra pakankamai susilpninta, o skubios paliaubos leistų jai greitai persigrupuoti ir atstatyti prarastus ginkluotės arsenalus. B. Netanyahu siekia maksimaliai sunaikinti tunelių infrastruktūrą bei raketų paleidimo aikšteles Pietų Libane, kad užtikrintų saugų tūkstančių evakuotų Izraelio šiaurinių regionų gyventojų grįžimą į namus.
Politiškai B. Netanyahu yra visiškai priklausomas nuo savo vyriausybės koalicijos kraštutinių dešiniųjų partnerių, kurie reikalauja kariauti iki „visiškos pergalės“ ir grasina sugriauti ministrų kabinetą bei inicijuoti pirmalaikius rinkimus, jei bus pasirašytas bet koks ankstyvas kompromisas. Be to, užsitęsęs karo stovis leidžia premjerui atidėti jo paties korupcijos bylų nagrinėjimą teismuose ir nukreipti visuomenės dėmesį nuo žvalgybos klaidų. Dėl šios priežasties D. Trumpo pareiškimai ar net tiesioginis pripažinimas, kad su „Hezbollah“ egzistavimu Libano politikoje teks skaitytis, Izraelio dešiniesiems atrodo kaip žeminantis nuolaidžiavimas, kurį B. Netanyahu bando neutralizuoti demonstratyviais kariniais veiksmais fronte.
Kur dingusi Libano kariuomenė ir kodėl ji nesikiša?
Klausimas, kodėl oficialios Libano ginkluotosios pajėgos (LAF) aktyviai nesigina nuo Izraelio puolimo ir nestoja į atvirą mūšį, atveria tragišką Libano valstybės struktūros realybę. Libano armija yra visiškai paralyžiuota kelių esminių faktorių:
“Karinis ir technologinis disbalansas:” Libano kariuomenė yra labai silpnai ginkluota, neturi modernios priešlėktuvinės gynybos sistemų, aviacijos ar pažangios sunkiosios technikos, galinčios konkuruoti su Izraelio armija. Atviras stojimas į karą reikštų visišką ir greitą LAF sunaikinimą.
“Gili ekonominė krizė:” Šalis jau kelerius metus išgyvena visišką ekonominį kolapsą. Valstybė neturi lėšų karių algoms, degalams ar amunicijai. Kariuomenė fiziškai išgyvena tik dėka užsienio (įskaitant JAV ir ES) finansinių dotacijų ir humanitarinės paramos maisto produktais.
“„Valstybės valstybėje“ fenomenas:” Pagrindinis karinis ir politinis žaidėjas Pietų Libane yra ne oficiali valdžia, o šiitiška „Hezbollah“ grupuotė, turinti kur kas geresnę ginkluotę ir finansavimą iš Irano. Libano kariuomenė pagal vidinius šalies susitarimus vengia veltis į konfliktą su „Hezbollah“ arba veikti jos pusėje, kad šalyje nekiltų naujas pilietinis karas tarp skirtingų religinių bendruomenių (krikščionių, sunitų ir šiitų).
Todėl šiuo metu Libano oficialios pajėgos tiesiog atsitraukia iš pasienio zonų gilyn į šalį, palikdamos Pietų Libaną Izraelio ir „Hezbollah“ tarpusavio kovos lauku, ir atlieka tik humanitarines funkcijas bei palaiko tvarką Beiruto gatvėse.
Šis straipsnis parengtas pagal tarptautinės žiniasklaidos pranešimus.
