Tęsiantis kariniam konfliktui Vidurio Rytuose, globalios energijos išteklių rinkos atsidūrė kritinėje zonoje. Tarptautinių analitikų ir „Nikkei Asia“ duomenimis, dėl besitęsiančios Hormūzo sąsiaurio blokados pasaulinės naftos atsargos sparčiai senka ir rizikuoja nukristi žemiau kritinės 100 dienų paklausos ribos. Šie teiginiai, pasak energetikos ekspertų, yra visiškai pagrįsti realiais duomenimis, o tai sukuria milžinišką spaudimą Vašingtonui kuo skubiau pasirašyti taikos susitarimą su Teheranu.
Daugiau šia tema: Pasaulio naujienos, Už Sąjungos ribų
Skaičių realybė: kodėl 100 dienų riba yra tikra?
Energetikos rinkos stebėtojai patvirtina, kad teiginiai apie dramatišką atsargų mažėjimą nėra spekuliacija ar panikos kėlimas. Hormūzo sąsiauris yra strategiškai svarbiausia pasaulio naftos arterija, per kurią kasdien gabenama apie 20 procentų visos globalios žaliavos. Tarptautinės energetikos agentūros (TEA) duomenys rodo, kad vien kovo ir balandžio mėnesiais dėl sustabdytos laivybos pasauliniai naftos sandėliai ir rezervuarai susitraukė maždaug 250 milijonų barelių. Vartojimo tempas aiškiai viršija gavybos galimybes alternatyviuose regionuose, todėl šalių turimi rezervai tirpsta rekordiniu greičiu.
Dauguma pramoninių valstybių pagal tarptautinius standartus privalo išlaikyti strategines naftos atsargas, skirtas padengti bent 90–100 dienų grynojo importo poreikį krizės atveju. Tačiau esant visiškai Persijos įlankos blokadai, šie buferiniai rezervai naudojami ne fone, o tiesioginiam rinkos deficitui dengti. Jei tiekimas nebus atstatytas artimiausiu metu, atsargų lygis nukris žemiau šios psichologinės ir saugumo ribos, o tai reikš realų kuro trūkumą degalinėse, pramonės įmonėse bei aviacijos sektoriuje visame pasaulyje.
Diplomatinis spaudimas ir rinkos viltys dėl JAV ir Irano pakto
Būtent šis kritinis 100 dienų atsargų faktorius paaiškina, kodėl Donaldo Trumpo administracija, nepaisant savo partijos vidinės kritikos, taip intensyviai stumia derybas su Iranu. Energetikos analitikai pabrėžia, kad ekonominis kolapsas, kurį sukeltų visiškas rezervų išsekimas vasaros pradžioje, būtų nepalyginamai skaudesnis už bet kokias politines nuolaidas Teheranui. Rinka į bet kokias užuominas apie galimą derybų sėkmę reaguoja akimirksniu: pasirodžius pranešimams apie artėjantį susitarimą atverti sąsiaurį, „Brent“ tipo naftos kaina iškart nukrito žemiau 100 dolerių už barelį ribos.
Nepaisant trumpalaikio kainų stabilizavimosi dėl diplomatinių vilčių, fizinis atsargų atstatymas užtruks. Net ir pasirašius taikos sutartį, logistinių grandinių paleidimas, tankerių srautų sureguliavimas ir gavybos atstatymas Persijos įlankoje pareikalaus ne vienos savaitės, o kai kuriais vertinimais – ir kelių mėnesių. Tai reiškia, kad naftos rinka dar ilgai išliks jautri bet kokiems derybų sutrikimams, o 100 dienų atsargų limitas išliks pagrindiniu indikatoriumi, rodančiu pasaulio ekonomikos atsparumą šiai istorinei energetinei krizei.
Šis straipsnis parengtas pagal tarptautinės žiniasklaidos pranešimus.
