Graikijoje sulaikytas oro pajėgų karininkas, įtariamas perdavęs slaptą karinę informaciją Kinijai, liks suimtas iki teismo. Byla jau vadinama „pažadinimo signalu“ Atėnams ir platesniam NATO regionui, atskleidžiančiu Pekino pastangas infiltruotis į Vakarų saugumo ir žvalgybos struktūras.
Daugiau šia tema: Europos Sąjunga, Sąjungos viduje
54 metų eskadrilės vadas, identifikuotas kaip pulkininkas Christos Flessas, po daugiau nei aštuonias valandas trukusios apklausos stojo prieš karinį teisėją. Jei bus pripažintas kaltu dėl „ypač slaptos karinės informacijos perdavimo“, jam gali grėsti laisvės atėmimas iki gyvos galvos.
Įtariamas slaptos NATO informacijos perdavimas
Graikijos žiniasklaida skelbia, kad pareigūnas galėjo fotografuoti ir perduoti įslaptintus NATO dokumentus naudodamasis specialia šifravimo programine įranga, kuri, kaip manoma, buvo suteikta Kinijos žvalgybos. Teigiama, kad jis turėjo prieigą prie jautrios informacijos, įskaitant kuriamas karines technologijas.
Tyrėjų duomenimis, Flessas galėjo būti užverbuotas praėjusiais metais. Kontaktas su galimais Kinijos agentais, anot jo paties, pirmiausia užsimezgė per profesinę platformą „LinkedIn“. Vėliau, kaip įtariama, jis buvo užverbuotas NATO konferencijoje vienoje Europos šalyje.
Prokuratūros šaltiniai teigia, kad pareigūnas už kiekvieną perduotą informaciją galėjo gauti nuo 5 000 iki 15 000 eurų atlygį užsienio valiuta ar skaitmeniniais mokėjimais.
Bendradarbiavimas su tyrėjais
Po teismo posėdžio jo advokatas paskelbė kliento pareiškimą, kuriame šis teigė „nežinodamas ir neturėdamas ketinimo“ įsivėlęs į situaciją, kuri tapo „košmariška, pavojinga ir neteisėta“. Jis taip pat pareiškė prašantis „teisingos bausmės“.
Graikijos institucijas apie galimą informacijos nutekinimą, kaip pranešama, informavo JAV Centrinė žvalgybos valdyba (CŽV). Po Flesso sulaikymo vasario 5 dieną Graikijos generalinis štabas paskelbė, kad esama „aiškių įrodymų apie karinio baudžiamojo kodekso pažeidimus“.
Platesnis Kinijos šnipinėjimo kontekstas
Saugumo ekspertai teigia, kad šis atvejis atskleidžia platesnę Kinijos strategiją stiprinti žvalgybinę veiklą Europoje. JAV saugumo analitikas Nicholas Eftimiades pabrėžė, kad Pekinas taiko vadinamąjį „visuomenės masto“ požiūrį į šnipinėjimą, kai į veiklą gali būti įtraukiami įvairūs civiliai ir valstybiniai subjektai.
Pastaraisiais mėnesiais panašūs incidentai fiksuoti ir kitose Europos šalyse: Prancūzijoje buvo sulaikyti asmenys, įtariami rinkę karinę informaciją, o Vokietijoje buvęs parlamentaro padėjėjas buvo nuteistas už šnipinėjimą Kinijos naudai.
Politinės pasekmės
Ekspertai pažymi, kad byla gali turėti pasekmių Graikijos ir Kinijos santykiams. Pastarąjį dešimtmetį Pekinas stiprino ekonominius ryšius su Atėnais, įskaitant reikšmingas investicijas Pirėjo uoste, kuris yra svarbus Kinijos prekybos su Europa kanalas.
Analitikų vertinimu, šis atvejis gali pakeisti viešąją nuomonę apie Kiniją šalyje, kuri iki šiol buvo laikoma viena iš palankiau Pekinui nusiteikusių Europos valstybių.
Tyrimas tęsiamas, o Graikijos valdžia neatmeta galimybės, kad gali būti įtraukti ir kiti asmenys.
Šis straipsnis parengtas pagal tarptautinės žiniasklaidos pranešimus.
