Jungtinės Valstijos paskelbė naują Nacionalinės gynybos strategiją, kuri žymi reikšmingą posūkį Vašingtono saugumo politikoje ir aiškiai signalizuoja, kad Europa turės prisiimti didesnę atsakomybę už savo gynybą.
Daugiau šia tema: Pasaulio naujienos, Už Sąjungos ribų
JAV prioritetai vis labiau krypsta į vidaus saugumą ir Kinijos atgrasymą.
Tai viena ryškiausių JAV gynybos politikos perorientavimo deklaracijų per pastaruosius metus – ir signalas sąjungininkams, kad senoji transatlantinė pusiausvyra keičiasi.
Rusija – pavojinga, bet ne dominuojanti
Pentagono teigimu, Rusija artimiausioje ateityje išliks nuolatine grėsme NATO rytinėms narėms. Nors Maskva susiduria su ekonominiais ir demografiniais sunkumais, karas Ukrainoje parodė, kad šalis vis dar turi didelį karinį ir pramoninį potencialą bei visuomenės ryžtą kariauti ilgalaikius karus savo kaimynystėje.
Strategijoje taip pat pabrėžiama, kad Rusija disponuoja didžiausiu pasaulyje branduoliniu arsenalu, kurį modernizuoja ir diversifikuoja, taip pat turi reikšmingų povandeninių, kosminių ir kibernetinių pajėgumų. Vis dėlto Pentagonas mano, jog Maskva nėra pajėgi siekti hegemonijos Europoje, ypač turint omenyje, kad NATO Europos šalys gerokai lenkia Rusiją pagal ekonomikos dydį ir gyventojų skaičių.
Išvada aiški: grėsmė išlieka rimta, tačiau – valdoma, jei Europa imsis aktyvesnio vaidmens.
Europa – svarbi, bet nebe prioritetinė
Vienas esminių naujosios strategijos akcentų – JAV vaidmens „kalibravimas“ Europoje. Pentagonas pabrėžia, kad nors Jungtinės Valstijos ir toliau liks svarbia NATO nare, jų karinis buvimas ir parama bus labiau riboti nei anksčiau.
Dokumente atvirai teigiama, jog Europos dalis pasaulinėje ekonomikoje mažėja, todėl JAV turi – ir turės – teikti pirmenybę savo teritorijos gynybai bei Kinijos atgrasymui. Tai reiškia, kad pagrindinė konvencinės Europos gynybos našta vis labiau perkeliama ant pačių NATO sąjungininkų pečių.
Pentagonas primena, kad NATO šalys yra įsipareigojusios didinti gynybos išlaidas iki 5 proc. bendrojo vidaus produkto, o tai, Vašingtono vertinimu, suteikia joms realias galimybes perimti lyderystę.
Ukraina – Europos atsakomybė, JAV parama bus ribota
Naujojoje strategijoje pakartojamas aiškus signalas dėl karo Ukrainoje: Europa turi imtis pagrindinio vaidmens remiant Kyjivą. JAV parama išliks „kritiškai svarbi“, tačiau kartu – ribota.
Pentagonas remiasi prezidento Donaldo Trumpo pozicija, jog karas Ukrainoje turi baigtis, tačiau taikos užtikrinimas ir ilgalaikis stabilumas pirmiausia yra Europos atsakomybė. Tai dar vienas ženklas, kad Vašingtonas nebemato savęs kaip pagrindinio saugumo garanto Senajame žemyne.
Kinija ir JAV vidaus saugumas – naujieji prioritetai
Skirtingai nei ankstesnėse strategijose, šįkart Kinija nebėra įvardijama kaip vienintelis pagrindinis grėsmės šaltinis, tačiau išlieka centriniu JAV dėmesio objektu. Pentagonas siekia užkirsti kelią Kinijos dominavimui Indijos–Ramiojo vandenyno regione, kartu pabrėždamas, kad konfliktas nebūtinai turi būti egzistencinis ar grindžiamas konfrontacija.
Įdomu ir tai, kad dokumente visai neminimas Taivanas, o klimato kaita – tema, kuri ankstesnėse strategijose buvo laikoma saugumo grėsme – šįkart apskritai nefigūruoja.
Tuo pat metu itin daug dėmesio skiriama JAV vidaus saugumui. Strategijoje pabrėžiama, kad sienų apsauga laikoma nacionalinio saugumo dalimi, o Pentagonas turės prisidėti prie kovos su nelegalia migracija ir „įsiveržimo“ grėsmėmis.
Signalas sąjungininkams
Naujoji Nacionalinės gynybos strategija siunčia aiškią žinutę: Jungtinės Valstijos išlieka NATO branduoliu, tačiau nebėra pasirengusios vienos nešti pagrindinės atsakomybės už Europos saugumą. Rytiniam NATO flangui tai reiškia ne tik didesnius įsipareigojimus, bet ir būtinybę greičiau stiprinti savo karinius pajėgumus.
Pentagono dokumentas leidžia suprasti, kad transatlantinis ryšys neišnyksta, tačiau tampa labiau sąlyginiu – grindžiamu nebe vien politiniu solidarumu, o realiu sąjungininkų indėliu į bendrą gynybą.
