Vengrijoje įvykę parlamento rinkimai baigėsi istoriniu politiniu lūžiu – opozicijos lyderio Péterio Magyaro vadovaujama partija „Tisza“ iškovojo įtikinamą pergalę ir nutraukė daugiau nei 16 metų trukusį ministro pirmininko Viktoro Orbáno valdymą.
Daugiau šia tema: Europos Sąjunga, Sąjungos viduje
Pagal beveik galutinius rezultatus, „Tisza“ surinko daugiau nei pusę balsų ir užsitikrino dviejų trečdalių daugumą parlamente, leidžiančią keisti šalies konstituciją. Pats Orbánas pripažino pralaimėjimą, pavadinęs jį „skaudžiu, bet aiškiu“, ir pasveikino varžovus su pergale, pažymėdamas, kad jo partija toliau dirbs opozicijoje.
Istorinis balsavimas ir rekordinis aktyvumas
Šie rinkimai išsiskyrė itin dideliu rinkėjų aktyvumu – balsuoti atėjo beveik 80 proc. rinkėjų, o tai yra vienas aukščiausių rodiklių šalies istorijoje po komunizmo žlugimo. Péteris Magyaras savo pergalės kalboje pabrėžė, kad rinkėjai „perrašė istoriją“, o rezultatai rodo visuomenės norą keisti politinę kryptį. Jo šalininkai Budapešte šventė pergalę, tikėdamiesi, kad naujoji valdžia suvienys šalį ir sumažins politinį susiskaldymą, kuris, kritikų teigimu, gilėjo Orbáno valdymo metais.
Pasekmės Europai ir geopolitikai
Magyaro pergalė gali turėti reikšmingų pasekmių ne tik Vengrijai, bet ir visai Europos Sąjungai bei tarptautinei politikai. Tikimasi, kad naujoji valdžia sieks atkurti santykius su ES ir NATO, nutraukti konfrontacinę politiką bei imtis reformų kovai su korupcija ir institucijų stiprinimui. Šis rezultatas taip pat laikomas smūgiu dešiniojo populizmo judėjimams Europoje ir už jos ribų, kurie ilgą laiką laikė Orbáną vienu pagrindinių pavyzdžių. Vis dėlto analitikai pabrėžia, kad realūs pokyčiai priklausys nuo to, kaip efektyviai naujoji dauguma sugebės įgyvendinti savo pažadus ir pertvarkyti ilgus metus formuotą politinę sistemą.
Šis straipsnis parengtas remiantis tarptautiniais žiniasklaidos šaltiniais.
Šaltinis: tarptautinė žiniasklaida
