Nuo 2025 metų antrosios pusės iš Kinijos importuojamų prekių kainos nuosekliai mažėja, o tai daro tiesioginį spaudimą euro zonos prekių infliacijai. Europos Centrinio Banko analitikų duomenys rodo, kad didėjanti Kinijos dalis importo struktūroje ir mažesnės vartojimo prekių kainos prisidėjo prie euro zonos ne energetikos pramonės prekių infliacijos sulėtėjimo.
Daugiau šia tema: ES ekonomika ir finansai, ECB
Importo kainų kritimas ir poveikis vartotojų prekėms
Iš Kinijos importuojamų prekių kainos 2026 metų kovo mėnesį buvo 3,3 procento mažesnės nei atitinkamu laikotarpiu prieš metus, o vasario mėnesį užfiksuotas dar žymesnis – 4,6 procento – nuosmukis. Šis kainų kritimas buvo daug gilesnis nei bendras bendrojo importo už euro zonos ribų kainų lygio mažėjimas. Tuo pačiu metu Kinijos dalis bendrame euro zonos importe iš trečiųjų šalių išaugo nuo 14 procentų iki 17 procentų, o tai lėmė didėjantis Kinijos produkcijos konkurencingumas pasaulinėse rinkose. Tokia tendencija tiesiogiai paveikė ne energetikos pramonės prekių grupę, kurios kainų dinamika išliko itin vangi.
Euro zonos vartojimo prekės, kurios yra labiausiai priklausomos nuo importo iš Kinijos, pastaruoju metu demonstravo santykinai nedidelį kainų augimą. Tokie gaminiai kaip dviračiai, įrankiai, buitiniai prietaisai, baldai, tekstilės gaminiai bei informacinių ir ryšių technologijų prekės 2025 metais pasižymėjo itin pastebimu importo kainų smukimu. Šių prekių kategorijų infliacijos tempai daugeliu atvejų išliko žemesni už jų istorinius vidurkius. Vis dėlto, bendras importo kainų poveikis galutinėms vartotojų kainoms nepasireiškia akimirksniu dėl rinkos frikcijų, tokių kaip vėluojantis valiutų kursų pasikeitimo efektas, prekybininkų maržų koregavimas ar reguliuojamos kainos.
Netiesioginiai kanalai ir infliacijos prognozės
Empiriniai duomenys patvirtina, kad Kinijos importo kainų poveikis skirtingiems euro zonos pramonės sektoriams yra nevienodas. Atlikta detali analizė rodo, kad labiausiai Kinijos kainų šokams jautrūs sektoriai yra baldų, smulkiosios ir stambiosios buitinės technikos, namų tekstilės bei stiklinių ir stalo indų gamyba. Pavyzdžiui, 10 procentų importo kainų augimo sulėtėjimas tam tikrame sektoriuje yra susijęs su maksimaliu prekių infliacijos sumažėjimu nuo 0,1 iki 0,7 procentinio punkto jautriausiose grupėse. Įdomu tai, kad poveikis fiksuojamas ir tose prekių kategorijose, kurios tiesiogiai mažiau priklauso nuo Kinijos tiekimo, o tai rodo egzistuojant netiesioginius kanalus, pavyzdžiui, stiprėjančią konkurenciją pasaulinėje rinkoje ar prekybos srautų nukreipimą iš kitų šalių.
Istorinis ne energetikos pramonės prekių infliacijos vertinimas rodo, kad importo kainų šokai iš Kinijos 2026 metų balandžio mėnesį šią infliaciją sumažino maždaug 0,27 procentinio punkto. Analitikai pažymi, kad šis dezinfliacinis spaudimas euro zonoje gali išlikti ir ateityje. Tai siejama su besitęsiančiu gamybinių pajėgumų pertekliumi pačioje Kinijoje, silpna jos vidaus paklausa bei juanio vertės mažėjimu. Be to, Kinijos eksporto nukreipimas tolyn nuo Jungtinių Amerikos Valstijų rinkos gali dar labiau padidinti šių prekių pasiūlą Europoje. Vis dėlto, pastebimi ir pirmieji priešingo poveikio signalai, susiję su kylančiomis naftos kainomis bei augančiomis gamintojų kainomis Kinijoje, kas ateityje gali paskatinti tam tikrą kainų atsigavimą.
Šis straipsnis parengtas pagal tarptautinės žiniasklaidos pranešimus.
