Danijos ministrė pirmininkė Mette Frederiksen oficialiai paskelbė apie naujos šalies vyriausybės suformavimą, taip sėkmingai užbaigdama kelis mėnesius trukusį politinio neapibrėžtumo ir intensyvių derybų laikotarpį. Užsitikrinusi trečiąją kadenciją vyriausybės vadovės poste, M. Frederiksen sugebėjo sutarti dėl centro kairiųjų koalicijos, kuri perims šalies vairą. Šis procesas, pareikalavęs neįprastai daug laiko pagal Danijos politines tradicijas, privertė analitikus kelti klausimus dėl priežasčių, lėmusių tokias ilgas derybas, bei vertinti, ar senosios premjerės išlikimas valdžioje garantuoja visišką politinio kurso perimamumą, ar Danijos visuomenė vis dėlto sulauks rimtų permainų.
Daugiau šia tema: Europos Sąjunga, Sąjungos viduje
Naujosios koalicijos sudėtis rodo, kad kompromisų paieška tarp skirtingų politinių jėgų buvo itin sudėtinga, tačiau leido išvengti išankstinių parlamento rinkimų grėsmės.
Kodėl vyriausybės formavimo procesas užsitęsė kelis mėnesius?
Pagrindinė priežastis, kodėl naujosios Danijos vyriausybės formavimas truko taip ilgai, yra susijusi su stipria parlamento fragmentacija po pastarųjų rinkimų ir poreikiu suderinti iš pirmo žvilgsnio nesuderinamas politines programas. Danijos politinei sistemai yra būdinga mažumos vyriausybių arba plačių koalicijų formavimo tradicija, kuriai reikalingas itin kruopštus kiekvieno būsimo įstatymo projekto suderinimas iš anksto. M. Frederiksen šį kartą turėjo praleisti mėnesius prie derybų stalo, siekdama užsitikrinti ne tik centro kairiųjų partijų lojalumą, bet ir rasti bendrą kalbą su centristinėmis jėgomis, kad būtų garantuota stabili dauguma parlamente.
Derybų partneriai kėlė itin griežtus reikalavimus, susijusius su mokesčių reforma, papildomu sveikatos apsaugos finansavimu ir šalies žaliuoju kursu. Kiekviena partija siekė maksimaliai įrašyti savo rinkiminius pažadus į bendrą koalicijos sutartį, baimindamasi prarasti rinkėjų pasitikėjimą ateityje. Būtent šios detalios derybos dėl ekonominių bei socialinių prioritetų, o ne nesutarimai dėl ministrų fotelių, tapo pagrindiniu stabdžiu, ištęsusiu procesą iki kelių mėnesių.
Kurso perimamumas ar pokyčių pradžia?
Tas faktas, kad vyriausybei ir toliau vadovaus ta pati ministrė pirmininkė M. Frederiksen, vienareikšmiškai liudija apie strateginio Danijos užsienio ir saugumo politikos kurso perimamumą. Danija išliks viena aktyviausių Ukrainos rėmėjų tarptautinėje arenoje, tęs savo įsipareigojimų NATO vykdymą ir palaikys griežtą ES poziciją migracijos valdymo srityje. Šie fundamentalūs valstybės saugumo pamatų klausimai derybų metu nekėlė jokių abejonių, todėl tarptautiniai partneriai gali tikėtis prognozuojamo ir stabilaus Kopenhagos elgesio.
Vis dėlto, vidaus politikoje pokyčiai yra neišvengiami. Kadangi naujoji koalicija buvo suformuota po ilgų kompromisų, M. Frederiksen bus priversta koreguoti savo ankstesnę socialinę-ekonominę darbotvarkę. Tikėtina, kad vyriausybė turės imtis lankstesnės mokesčių politikos ir daryti nuolaidų verslo aplinkos gerinimui, ko reikalavo koalicijos centristų sparnai. Taigi, nors fasadas ir premjero asmenybė išlieka tie patys, vidinė Danijos politikos dinamika bus labiau subalansuota, o reformos – labiau orientuotos į kompromisus tarp kairiųjų ir centro jėgų.
Šis straipsnis parengtas pagal tarptautinės žiniasklaidos pranešimus.
