Praėjus dešimčiai metų nuo „Brexit“ referendumo, Jungtinė Karalystė išlieka giliai susiskaldžiusi, o politinės nuostatos vis dar grindžiamos pasirinkimu, padarytu 2016-aisiais.
Daugiau šia tema: Pasaulio naujienos, Už Sąjungos ribų
Nuo politinio pasirinkimo – prie tapatybės
Iki 2016 metų britų rinkėjai dažniausiai tapatinosi su tradicinėmis partijomis – leiboristais ar konservatoriais. Tačiau referendumas pakeitė šią sistemą: visuomenė pasidalijo į dvi stovyklas – „likti“ ir „išeiti“. Šis susiskaldymas ne tik neišnyko, bet ir sustiprėjo, tapdamas ilgalaike socialine ir politine tapatybe.
Tyrimai rodo, kad net ir šiandien apie 60 proc. britų save apibūdina pagal tai, kaip balsavo referendume. Tai reiškia, kad politinės nuostatos peržengė tradicinių partijų ribas ir įsitvirtino kaip asmeninės tapatybės dalis.
Visuomenės susiskaldymas gilėja
Per pastarąjį dešimtmetį „Brexit“ poveikis išplito toli už ekonomikos ar politikos ribų. Jis paveikė socialinius santykius, žiniasklaidą ir net kasdienį bendravimą. Skirtingų stovyklų atstovai vis dažniau ne tik nesutaria, bet ir vengia vieni kitų.
Tyrimai atskleidžia, kad vis mažiau žmonių nori diskutuoti su priešingos stovyklos atstovais. Kai kuriais atvejais šis susiskaldymas pasiekia net asmeninį lygį – žmonės nenori, kad jų šeimos nariai ar artimieji užmegztų ryšius su „kitos pusės“ atstovais.
Be to, skirtingos grupės vis dažniau nesutaria net dėl faktų – pavyzdžiui, ekonominės situacijos vertinimo. Tai rodo ne tik politinę, bet ir informacinę bei vertybinę visuomenės fragmentaciją.
Kultūriniai karai vietoje ekonominių sprendimų
Ekspertai pažymi, kad „Brexit“ iš esmės pakeitė politinę darbotvarkę. Jei anksčiau pagrindinis dėmesys buvo skiriamas ekonominiams klausimams ar socialinei nelygybei, šiandien vis daugiau diskusijų sukasi apie kultūrinius ir identiteto klausimus.
Tokios temos kaip migracija, užsienio pagalba ar baudžiamoji politika tapo pagrindiniais ginčų objektais. Tuo tarpu klausimai, tiesiogiai susiję su žmonių pajamomis, darbo sąlygomis ar viešosiomis paslaugomis, dažnai lieka antrame plane.
Analitikai teigia, kad tokia situacija naudinga tiems, kurie jau turi stiprias ekonomines pozicijas, nes politinė diskusija nukrypsta nuo realių socialinių ir ekonominių problemų sprendimo.
Ilgalaikės pasekmės politikai
„Brexit“ ne tik pakeitė visuomenę, bet ir transformavo visą politinę sistemą. Naujos žiniasklaidos platformos, politiniai judėjimai ir viešojo diskurso tonas yra tiesiogiai susiję su šio referendumo pasekmėmis.
Be to, tradicinės klasės politikos reikšmė sumažėjo, užleisdama vietą identiteto pagrindu formuojamai politikai. Tai reiškia, kad rinkėjų pasirinkimus vis dažniau lemia ne ekonominiai interesai, o kultūriniai ir emociniai veiksniai.
Praėjus dešimtmečiui, „Brexit“ išlieka vienu svarbiausių įvykių, formuojančių šiuolaikinę Jungtinės Karalystės politiką ir visuomenę. Nors referendumas įvyko prieš daugelį metų, jo padariniai tebėra juntami ir šiandien, o susiskaldymas, kurį jis sukėlė, kol kas nerodo ženklų, kad greitai išnyks.
Šis straipsnis parengtas remiantis tarptautiniais žiniasklaidos šaltiniais.
Šaltinis: tarptautinė žiniasklaida
