Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas paskelbė apie naujus šalies branduolinės strategijos akcentus ir papildomas karines priemones, reaguojant į didėjančią įtampą tarptautinėje saugumo aplinkoje ir konfliktą Artimuosiuose Rytuose.
Daugiau šia tema: Europos Sąjunga, Sąjungos viduje
Pasak jo, Europa turi aktyviau rūpintis savo saugumu, o Prancūzijos branduolinis potencialas gali tapti svarbiu atgrasymo elementu visam regionui.
Kalbėdamas vienoje iš Prancūzijos karinių bazių, Macronas pabrėžė, kad šalies branduolinė doktrina išlieka nacionalinės kontrolės rankose, tačiau jos poveikis gali apimti ir Europos sąjungininkus. Prancūzija yra viena iš dviejų Europos valstybių, turinčių branduolinį arsenalą, vadinamąją „force de frappe“, kuris laikomas svarbia strateginio atgrasymo priemone.
Prezidentas pažymėjo, kad dabartinė geopolitinė situacija – Rusijos branduolinės grėsmės retorika ir Jungtinių Valstijų politikos pokyčiai – skatina Europą prisiimti didesnę atsakomybę už savo saugumą. Jo teigimu, Prancūzija siekia stiprinti branduolinį atgrasymą europiniu mastu, tačiau sprendimai dėl branduolinio ginklo panaudojimo išliks išimtinai Paryžiaus kompetencija.
Nors Prancūzija neketina dalytis branduolinių ginklų kontrole ar diegti NATO tipo „branduolinio pasidalijimo“ modelio, Macronas pasiūlė naujas bendradarbiavimo formas. Tarp jų – galimybė laikinai dislokuoti branduolinį ginklą galinčius nešti naikintuvus sąjungininkų teritorijose, organizuoti bendras karines pratybas bei rengti partnerių vizitus į Prancūzijos branduolinius objektus. Tokiose iniciatyvose ketina dalyvauti tokios šalys kaip Vokietija, Belgija, Nyderlandai, Danija, Graikija ir Švedija.
Tuo pat metu Prancūzija ėmėsi ir papildomų karinių veiksmų Viduržemio jūros regione. Macronas pranešė įsakęs išsiųsti lėktuvnešį „Charles de Gaulle“ kartu su jo aviacijos grupe ir fregatų palyda į Viduržemio jūrą. Šis sprendimas priimtas didėjant konfliktui Artimuosiuose Rytuose ir sutrikus pagrindiniams energetikos bei prekybos maršrutams.
Pasak Prancūzijos prezidento, misijos tikslas – padėti užtikrinti laivybos saugumą ir apsaugoti svarbias jūrų transporto linijas, kurios yra gyvybiškai svarbios pasaulio ekonomikai. Ypač didelį susirūpinimą kelia Hormūzo sąsiaurio uždarymas ir grėsmės Sueco kanalo bei Raudonosios jūros maršrutams.
Macronas taip pat paskelbė apie papildomų karinių pajėgų dislokavimą Kipre bei Prancūzijos oro pajėgų veiklą Persijos įlankos regione, kur Prancūzija turi gynybos susitarimus su Kataru, Kuveitu ir Jungtiniais Arabų Emyratais.
Analitikų teigimu, šie žingsniai rodo, kad Paryžius siekia sustiprinti Europos saugumo vaidmenį ir kartu apsaugoti ekonominius interesus regione, kuriame vykstantis konfliktas jau daro poveikį energijos rinkoms ir tarptautinei prekybai.
Šis straipsnis parengtas remiantis tarptautiniais žiniasklaidos šaltiniais.
Šaltinis: tarptautinė žiniasklaida
