Ambicingas Prancūzijos, Vokietijos ir Ispanijos planas sukurti naujos kartos Europos naikintuvą atsidūrė ties žlugimo riba.
Daugiau šia tema: Europos Sąjunga, Sąjungos viduje
Projektas „Future Combat Air System“ (FCAS), dar 2017 metais pristatytas kaip Europos strateginės gynybos simbolis, šiandien stringa dėl gilių politinių, karinių ir pramoninių nesutarimų tarp pagrindinių partnerių.
Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas šią savaitę viešai pareiškė, kad apie 100 mlrd. eurų vertės programa „nebeveikia“ Berlynui. Nors oficialiai tai vadinama ne politiniu, o techniniu ginču, realybėje FCAS problemos kaupėsi daugelį metų. Prancūzijai reikalingas naikintuvas, galintis nešti branduolinius ginklus ir kilti nuo lėktuvnešių, tuo tarpu Vokietija tokių poreikių neturi.
FCAS turėjo tapti šeštosios kartos kovine sistema: ne tik stealth naikintuvu, bet ir visa ekosistema su bepiločių orlaivių spiečiumi, jutikliais bei vadinamąja „kovos debesijos“ (combat cloud) technologija, leidžiančia realiu laiku dalintis duomenimis. Numatyta, kad šis orlaivis iki 2040 metų pakeis Prancūzijos ir Vokietijos turimus naikintuvus.
Tačiau jau nuo pat pradžių projektą silpnino nesutarimai dėl lyderystės. Prancūzijos aviacijos milžinė „Dassault Aviation“ reikalavo visiškos kontrolės kuriant pilotuojamą naikintuvą, o Vokietijos „Airbus Defence“ su tuo nesutiko. Šis konfliktas tapo esminiu stabdžiu. „Dassault“ vadovas Éricas Trappier ne kartą atvirai pareiškė, kad Prancūzija geba naikintuvą sukurti viena ir neprivalo dalintis kritinėmis technologijomis.
Situaciją dar labiau komplikuoja pasikeitusi geopolitinė aplinka. Rusijos karas prieš Ukrainą ir neapibrėžtas JAV vaidmuo Europos gynyboje verčia ES šalis skubiai stiprinti savo karinius pajėgumus. Tačiau vietoje vieningo sprendimo Europa rizikuoja likti su keliais konkuruojančiais projektais: FCAS, britų–italų–japonų „Global Combat Air Programme“ (GCAP, dar vadinamu „Tempest“) bei galimais nacionaliniais sprendimais Prancūzijoje ar Vokietijoje.
Vokietijos pozicija tampa vis tvirtesnė ir mažiau nuolaidi. Jei FCAS pradžioje Berlynas buvo jaunesnysis partneris, dabar, sparčiai didinant gynybos biudžetą, Vokietija siekia didesnės įtakos. Tai kelia įtampą su Prancūzija, kuri dešimtmečius buvo laikoma pagrindine Europos karinės aviacijos lydere.
Nepaisant to, „Airbus“ vadovybė dar mato galimą kompromisą. Siūloma vadinamoji „dviejų naikintuvų“ koncepcija: Prancūzija ir Vokietija galėtų kurti atskirus orlaivius, tačiau juos sujungtų bendros kovos debesijos, bepiločių sistemų ir jutiklių platformos. Tokiu atveju FCAS taptų ne vienu lėktuvu, o platesniu technologiniu karkasu.
Vis dėlto daugelis analitikų skeptiški. Projekto žlugimas reikštų dar didesnę Europos gynybos fragmentaciją tuo metu, kai vieningumas yra ypač svarbus. Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas viešai teigia, kad FCAS dar galima išgelbėti, tačiau jo politinė ateitis neaiški, o galimi įpėdiniai gali apskritai atsisakyti projekto.
Jei kompromisas nebus rastas artimiausiu metu, FCAS gali tapti dar vienu pavyzdžiu, kaip ambicingi Europos gynybos planai subyra susidūrę su nacionaliniais interesais, pramoninėmis ambicijomis ir politine realybe.
Šis straipsnis parengtas remiantis tarptautiniais žiniasklaidos šaltiniais.
Šaltinis: tarptautinė žiniasklaida
