Jungtinės Karalystės (JK) vyriausybė pasiekė galutinę teisinę pergalę ilgai trukusiame ginče dėl skandalingo ir vėliau atšaukto prieglobsčio prašytojų deportavimo į Ruandą plano. Teismas oficialiai nusprendė, kad Londonas neprivalo mokėti Ruandai jokių papildomų kompensacijų už šį taip ir neįgyvendintą projektą. Šis sprendimas padeda galutinį tašką vienai kontroversiškiausių pastarojo dešimtmečio JK migracijos politikos iniciatyvų, kuri kainavo šimtus milijonų svarų sterlingų, išprovokavo gilią politinę krizę šalyje ir sulaukė griežto tarptautinių žmogaus teisių organizacijų pasmerkimo.
Daugiau šia tema: Pasaulio naujienos, Už Sąjungos ribų
Nors Ruandos vyriausybė reikalavo finansinių išmokų už pasirengimą priimti migrantus, JK teisininkams pavyko įrodyti, kad sandorio nutraukimas neatveria kelio tolesniam Londono biudžeto lėšų švaistymui.
Konflikto istorija: nuo skambios idėjos iki visiško žlugimo
Ruandos plano istorija prasidėjo dar 2022 metais, kai tuometinė Boriso Johnsono konservatorių vyriausybė pristatė radikalų planą kovai su nelegalia migracija per Lamanšo sąsiaurį. Pagrindinė idėja buvo paprasta: visi prieglobsčio ieškotojai, pasiekę JK nelegaliais būdais (pavyzdžiui, mažomis valtimis), turėjo būti deportuojami į Ruandą (Rytų Afrikoje), kur būtų svarstomi jų prašymai. Buvo tikimasi, kad ši „griežtos rankos“ politika veiks kaip efektyvi atgrasymo priemonė prieš migrantų gabentojų verslą. Londonas Ruandai avansu sumokėjo apie 240 milijonų svarų sterlingų už infrastruktūros paruošimą.
Tačiau projektas nuo pat pirmos dienos susidūrė su milžinišku pasipriešinimu. Pirmasis planuotas deportacijos skrydis 2022 m. birželį buvo sustabdytas paskutinę minutę po Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) intervencijos. Vėliau, 2023 m. lapkritį, JK Aukščiausiasis Teismas priėmė istorinį sprendimą, pripažindamas Ruandos planą neteisėtu. Teisėjai konstatavo, kad Ruanda negali būti laikoma „saugaus trečiąja šalimi“, nes egzistuoja reali rizika, kad išsiųsti migrantai gali būti grąžinti į savo kilmės šalis, kur jiems grėstų persekiotojai (vadinamasis *refoulement* principo pažeidimas).
Kodėl projektas taip ir nebuvo realizuotas?
Be nuolatinių teisinių pralaimėjimų, buvo trys pagrindinės priežastys, kodėl šis projektas galutinai žlugo ir nebuvo realizuotas:
**Logistinis ir finansinis absurdas:** Ekspertų skaičiavimais, vieno migranto deportavimas į Ruandą JK biudžetui būtų kainavęs per 170 000 svarų sterlingų. Tai buvo ekonomiškai neefektyvi sistema, kuri būtų galėjusi apdoroti tik labai nedidelį procentą iš dešimčių tūkstančių kasmet atvykstančių migrantų.
**Žmogaus teisių pažeidimai:** Tarptautinės organizacijos, tokios kaip JT pabėgėlių agentūra (UNHCR), pateikė įrodymų, kad Ruandoje trūksta institucinių pajėgumų teisingai vertinti prieglobsčio prašymus, o šalyje fiksuojami rimti žodžio laisvės ir opozicijos teisių suvaržymai.
**Politinės valdžios pasikeitimas:** Galutinį smūgį Ruandos planui sudavė JK parlamento rinkimai, kuriuos laimėjo Keiro Starmerio vadovaujama Leiboristų partija. K. Starmeris dar rinkimų kampanijos metu šį planą pavadino „brangiu ir neveiksmingu triuku“. Vos tik perėmęs premjero įgaliojimus, jis oficialiai atšaukė Ruandos projektą, nukreipdamas lėšas specializuotų policijos ir sienos apsaugos padalinių stiprinimui, siekiant kovoti su migrantų kontrabandininkų tinklais pačioje Europoje.
Šis straipsnis parengtas pagal tarptautinės žiniasklaidos pranešimus.
