Rusijos karinės pajėgos įvykdė naują mirtiną išpuolį prieš Ukrainą, kurio metu prieš sostinę Kijevą buvo panaudota naujausia hipergarsinė balistinė raketa „Orešnik“. Šis ginklas, galintis nešti branduolinį užtaisą, sukėlė didelių sugriovimų mieste ir išprovokavo skubią bei griežtą tarptautinės bendruomenės reakciją. Vakarų lyderiai šį žingsnį įvertino kaip pavojingą konflikto eskalaciją.
Daugiau šia tema: Pasaulio naujienos, Už Sąjungos ribų
Atakos eiga ir raketos „Orešnik“ specifika
Smūgis Ukrainos sostinei buvo suduotas anksti ryte, o internete sparčiai išplito vaizdo įrašai, kuriuose užfiksuotos kelios viena po kitos krentančios raketos kovinės galvutės, sukeliančios galingus sprogimus. Kariniai ekspertai patvirtino, kad Rusija panaudojo vidutinio nuotolio eksperimentinę sistemą „Orešnik“, kuri skrieja hipergarsiniu greičiu, todėl esamos oro gynybos sistemos ją perimti turi itin mažai galimybių. Faktas, kad ši raketa yra sukurta kaip strateginis ginklas, galintis gabenti branduolines galvutes, suteikia šiam išpuoliui papildomą politinį svorį ir demonstratyvų pobūdį.
Ukrainos pareigūnai pranešė apie rimtus civilinės ir energinės infrastruktūros apgadinimus Kijevo teritorijoje, gelbėjimo tarnybos dirbo keliose vietose vienu metu, bandydamos suvaldyti gaisrus. Vietos valdžia pabrėžė, kad Maskva sąmoningai pasirinko tokio naikinamojo potencialo ginklą prieš tankiai apgyvendintą miestą, siekdama sukelti maksimalią baimę bei pademonstruoti savo techninį pranašumą. Ukrainos oro pajėgos renka raketos nuolaužas tolesnei analizei, kad galėtų detaliau ištirti jos sandarą bei tikslius parametrus.
Tarptautinė reakcija ir eskalacijos grėsmė
Žinia apie branduolinį užtaisą nešti galinčios raketos panaudojimą iškart sukėlė didelį atgarsį didžiausiose Vakarų sostinėse ir tarptautinėse organizacijose. Europos Sąjungos ir NATO atstovai griežtai pasmerkė šį Maskvos žingsnį, pavadindami jį neatsakingu žvanginimu branduoliniais pajėgumais ir bandymu bauginti tarptautinę bendruomenę. Diplomatiniai šaltiniai pabrėžia, kad eksperimentinio strateginio ginklo panaudojimas įprastiniame kare peržengia iki šiol egzistavusias raudonąsias linijas ir reikalauja adekvataus atsako.
Vakarų šalių vyriausybės po šios atakos pradėjo skubias konsultacijas dėl tolesnio paramos Ukrainai stiprinimo, ypatingą dėmesį skiriant priešraketinės gynybos sistemų, gebančių kovoti su balistinėmis grėsmėmis, tiekimui. Politologų vertinimu, šis Rusijos smūgis buvo tiesioginis signalas ne tik Kijevui, bet ir Vašingtonui bei jo sąjungininkams Europoje, demonstruojant, kad Kremlius yra pasirengęs kelti konflikto statymus iki maksimumo. Ši situacija dar labiau padidino geopolitinę įtampą ir paskatino raginimus griežtinti sankcijas Rusijos kariniam-pramoniniam kompleksui.
Šis straipsnis parengtas pagal tarptautinės žiniasklaidos pranešimus.
