Rimtas incidentas užfiksuotas prie pat išorinės Europos Sąjungos ir NATO sienos, kur Rusijos naktinio puolimo prieš Ukrainą metu paleistas kovinis bepilotis orlaivis pažeidė Rumunijos oro erdvę ir rėžėsi į gyvenamąjį daugiabutį. Bukarešto gynybos ministerijos duomenimis, aparatas nukrito pasienio regione, sužeisdamas mažiausiai du žmones ir pastate sukeldamas didelį gaisrą. Šis įvykis vėl iškėlė rimtų klausimų dėl Aljanso rytinio flango priešlėktuvinės gynybos efektyvumo ir privertė NATO vadovybę reaguoti į pasikartojančius incidentus bendrijos teritorijoje.
Daugiau šia tema: Europos Sąjunga, Sąjungos viduje
Nukentėjusieji buvo skubiai nugabenti į ligoninę, o gelbėjimo tarnybos kelias valandas kovojo su liepsnomis, kol evakavo visus nukentėjusio namo gyventojus.
Incidento priežastys ir priešlėktuvinės gynybos iššūkiai
Karinės analizės duomenimis, Rusijos dronas „Shahed“ (arba jo vietinė modifikacija) nukrypimą nuo kurso ir smūgį į civilinį objektą Rumunijoje lėmė kelios techninės bei taktinės priežastys. Pirma, tai įvyko dėl Ukrainos kariuomenės naudojamų intensyvių elektroninės kovos priemonių, kurios slopina drono GPS signalus, priversdamos jį prarasti orientaciją erdvėje. Antra, Rusijos pajėgos sąmoningai programuoja savo skraidančių aparatų maršrutus kuo arčiau Rumunijos sienos palei Dunojaus upę, tikėdamosi, kad Ukrainos priešlėktuvinė gynyba nedrįs šaudyti link kaimyninės šalies teritorijos, o tai sukuria papildomą riziką dėl menkiausios techninės klaidos.
Visuomenėje ir politiniuose kuluaruose iškart kilo pasipiktinimas, kodėl Rumunijos bei NATO priešlėktuvinė gynyba nenumušė drono, kol šis nepasiekė gyvenamųjų namų. Gynybos ekspertai aiškina, kad žemame aukštyje skrendantys ir iš kompozitinių medžiagų pagaminti dronai yra sunkiai pastebimi tradiciniams didelio nuotolio radarams, ypač kalnuotose ar miškingose vietovėse. Be to, galiojantys teisiniai suvaržymai taikos metu draudžia kariuomenei automatiškai naikinti oro taikinius virš apgyvendintų teritorijų be galutinio vizualinio identifikavimo, baiminantis, kad numušto aparato nuolaužos gali pridaryti dar didesnės žalos civiliams gyventojams.
Oficiali NATO reakcija ir saugumo stiprinimas
Šiaurės Atlanto aljanso būstinė Briuselyje operatyviai sureagavo į šį įvykį, išplatindama pareiškimą, kuriame griežtai pasmerkė Rusijos vykdomas atakas prieš Ukrainos civilinę infrastruktūrą, tiesiogiai keliančias grėsmę ir kaimyninėms valstybėms. NATO atstovai pabrėžė, kad nors šiuo metu nėra jokių požymių, jog tai būtų buvusi sąmoninga ar tyčinė Rusijos ataka prieš Rumuniją, toks neatsakingas elgesys yra visiškai nepriimtinas. Aljansas patvirtino, kad nuolat stebi situaciją ir palaiko glaudų ryšį su Bukarešto valdžios institucijomis, siekiant užtikrinti visišką regiono saugumą.
Reaguojant į šį ir ankstesnius panašius incidentus, NATO jau priėmė sprendimą sustiprinti oro policijos misiją ir išplėsti antžeminių radarų bei priešlėktuvinių sistemų tinklą Rumunijoje. Prie šalies gynybos prisijungia papildomi sąjungininkų naikintuvai iš kitų bloko narių, kurie vykdys intensyvesnius patruliavimo skrydžius pasienio zonoje. Bukarešto vyriausybė savo ruožtu pranešė, kad skubos tvarka peržiūrės nacionalinius įstatymus, leisiančius kariuomenei greičiau ir efektyviau reaguoti į bet kokius neteisėtus bepiločių orlaivių įsiveržimus į šalies suverenią oro erdvę.
Šis straipsnis parengtas pagal tarptautinės žiniasklaidos pranešimus.
