Po kelerius metus trukusio karo ekonomikos pakilimo Rusijos ūkis 2026 metais rodo aiškius stagnacijos požymius – augimas lėtėja, mažėja pajamos iš naftos ir dujų, o socialinės išlaidos stumiamos į antrą planą.
Daugiau šia tema: Pasaulio naujienos, Už Sąjungos ribų
Ekonomistai teigia, kad tai silpnina Kremliaus finansines galimybes, nors trumpuoju laikotarpiu karo tęsti tai dar netrukdys.
Po Vakarų sankcijų 2022 metais Rusijos ekonomika iš pradžių patyrė šoką, tačiau vėliau ją į viršų ištempė smarkiai išaugusios karinės išlaidos. Gynybos sektorius tapo pagrindiniu augimo varikliu, leidusiu Maskvai ne tik išvengti prognozuoto nuosmukio, bet ir pakilti iki devintos vietos pagal pasaulio ekonomikų dydį. Vis dėlto šis modelis ima sekti.
Tarptautinis valiutos fondas (TVF) šiemet sumažino Rusijos ekonomikos augimo prognozes iki 0,6 proc. 2025 metais ir 0,8 proc. 2026-aisiais – tai vieni prasčiausių rodiklių per pastarąjį dešimtmetį, neskaitant pandemijos metų. Pagrindinė priežastis – krintančios energijos kainos. „Ural“ naftos kaina nuo maždaug 90 JAV dolerių už barelį 2022 metais nukrito iki apie 50 dolerių 2025-ųjų pabaigoje.
Jei karo pradžioje pajamos iš naftos ir dujų sudarė apie 40 proc. federalinio biudžeto, tai 2025 metais ši dalis sumažėjo iki maždaug 25 proc. Tai verčia Kremlių ieškoti kitų pajamų šaltinių. Per pastaruosius metus padidintas pelno mokestis įmonėms, įvesti aukštesni gyventojų pajamų mokesčio tarifai, o nuo 2026 metų pradžios pridėtinės vertės mokestis padidintas iki 22 proc.
Tuo pat metu socialinės išlaidos mažinamos. Lyginant su 2021 metais, gerokai sumažėjo finansavimas socialinei apsaugai, švietimui ir infrastruktūrai, o gynybos išlaidos išaugo daugiau nei 17 procentinių punktų. Ekspertai teigia, kad valstybė faktiškai „perprogramuota karui“, o tai ilgainiui kelia rizikų visuomenės stabilumui.
Papildomu iššūkiu tampa demografinė situacija. Rusijos gyventojų skaičius nuo 2019 metų nuolat mažėja dėl žemo gimstamumo, emigracijos ir karo nuostolių. Darbo rinkoje jaučiamas didelis darbuotojų trūkumas, nors oficialus nedarbo lygis siekia vos apie 2 proc. Tai riboja ilgalaikio ekonomikos augimo galimybes.
Nepaisant šių problemų, dauguma analitikų sutinka, kad Rusija dar kurį laiką galės finansuoti karą. Šalis turi palyginti nedidelę valstybės skolą, gali toliau didinti mokesčius, nacionalizuoti verslus ar pasitelkti centrinio banko finansavimą. Vis dėlto ekonominis manevro laukas siaurėja, o visuomenės nuotaikos tampa vis atsargesnės – vis daugiau rusų mano, kad ekonominė padėtis blogėja.
Pastarosiomis savaitėmis Maskva taip pat sutiko atnaujinti taikos derybas su Ukraina, tarpininkaujant Jungtinėms Valstijoms. Tai leidžia manyti, kad Kremliaus vadovybė ima suvokti: karo ekonomika nėra tvari neribotą laiką.
Nors Rusijos ekonomika dar nėra ant žlugimo ribos, jos silpnėjimo ženklai tampa svarbiu veiksniu tiek karo eigos, tiek politinių sprendimų kontekste.
Šis straipsnis parengtas pagal tarptautinę žiniasklaidą.
Šaltinis: tarptautinė žiniasklaida
