Buvęs Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy pirmadienį sugrįžo į Paryžiaus apeliacinį teismą, kur vyksta paskutiniai posėdžiai byloje dėl įtariamo neteisėto Libijos finansavimo jo 2007 metų prezidento kampanijai.
Daugiau šia tema: Europos Sąjunga, Sąjungos viduje
71 metų politikas dar kartą kategoriškai atmetė visus kaltinimus, teigdamas, kad jo rinkimų kampanijoje „nebuvo nė cento iš Libijos“. Tai pozicija, kurios jis laikosi nuo pat tyrimo pradžios.
Kaltinimai dėl ryšių su Gaddafi režimu
Prokurorai tvirtina, kad Sarkozy aplinkos žmonės galėjo derėtis su buvusio Libijos lyderio Muammaro Gaddafi aplinka dėl finansinės paramos mainais į politinę ir diplomatinę pagalbą. Teigiama, kad tokie susitarimai galėjo padėti sugrąžinti Libiją į tarptautinę bendruomenę.
2025 metų rugsėjį žemesnės instancijos teismas pripažino Sarkozy kaltu dėl bandymo gauti neteisėtą finansavimą, tačiau nenustatė, kad pinigai iš tiesų buvo gauti ar panaudoti.
Aukų liudijimai ir politinis kontekstas
Apeliaciniame procese liudijo ir 1989 metų UTA 772 reiso sprogdinimo aukų artimieji. Šis išpuolis anksčiau buvo priskirtas Libijos žvalgybai. Sarkozy teisme pareiškė suprantantis jų skausmą, tačiau pabrėžė niekada nedavęs jokių pažadų su šia byla siejamam buvusiam Libijos pareigūnui Abdallah Senussi.
Buvęs prezidentas taip pat priminė, kad būtent Prancūzija jo vadovavimo metu aktyviai dalyvavo 2011 metų karinėje operacijoje prieš Gaddafi režimą per Arabų pavasarį.
Nuosprendis laukiamas rudenį
Teismo procesas turėtų tęstis iki birželio pradžios, o galutinis sprendimas numatomas vėliau šiais metais. Jei Sarkozy būtų pripažintas kaltu, jam galėtų grėsti iki 10 metų laisvės atėmimo bausmė.
Tai ne vienintelis buvusio prezidento teisinis iššūkis – po pasitraukimo iš politikos jis jau yra sulaukęs kelių nuosprendžių kitose bylose.
Šis straipsnis parengtas remiantis tarptautiniais žiniasklaidos šaltiniais.
Šaltinis: tarptautinė žiniasklaida
