Baltijos šalių aviacijos rinką sukrėtė nerimą kelianti žinia – didžiausia regiono oro linijų bendrovė „airBaltic“ paskelbė apie planus masiškai atleisti apie 300 darbuotojų, tarp kurių – 100 pilotų ir 200 skrydžių palydovų. Šis staigus lėktuvų įgulų mažinimas vėl pakurstė diskusijas apie ilgametį Latvijos nacionalinio vežėjo finansinį pažeidžiamumą, valstybinio valdymo efektyvumą bei galimus skaudžius padarinius Lietuvos susisiekimui oru.
Daugiau šia tema: Europos Sąjunga, Sąjungos viduje
Kaip bendrovė planuoja dorotis su krize ir kokios jos priežastys?
Masinis 100 pilotų ir 200 orlaivių palydovų atleidimas yra skubi sąnaudų mažinimo priemonė, kurios bendrovė griebiasi reaguodama į susiklosčiusią sudėtingą finansinę padėtį. Siekdama išgyventi, vadovybė bando stabilizuoti pinigų srautus optimizuodama maršrutų tinklą, peržiūrėdama mažiau pelningus skrydžius žiemos sezono metu ir mažindama pastoviąsias personalo išlaidas.
Šios krizės šaknys yra daugiasluoksnės. Viena vertus, aviacijos sektorių visame pasaulyje slegia išaugusios degalų kainos, didelės palūkanų normos bei ilgalaikės orlaivių variklių tiekimo problemos, dėl kurių dalis naujų lėktuvų buvo priversti stovėti ant žemės. Kita vertus, „airBaltic“ vykdo vadinamąjį „wet-lease“ (orlaivių nuomos kartu su įgulomis kitoms didžiosioms Europos avialinijoms) verslo modelį. Šiai paklausai susitraukus arba pasibaigus sezoninėms sutartims su partneriais Vakaruose, bendrovė staiga atsiduria situacijoje, kuomet turi perteklinį pilotų bei palydovų skaičių, kurio nebegali išlaikyti savo pagrindiniais maršrutais.
Ar tai neefektyvus valdymas? Pasikartojančių krizių istorija
Tai toli gražu ne pirma „airBaltic“ krizė – bendrovės finansinė istorija jau daugiau nei dešimtmetį primena amerikietiškus kalnelius. Latvijos valstybė, valdanti kontrolinį akcijų paketą, ne kartą buvo priversta gelbėti oro linijas šimtais milijonų eurų mokesčių mokėtojų lėšų: nuo kapitalo didinimo paketų iki milžiniškos paramos pandemijos metu bei neseniai išplatintų itin brangių obligacijų su dviženkle palūkanų norma.
Ekspertai ir opozicijos politikai Rygoje nuolat kelia klausimą dėl vadovybės atsakomybės. Kritikai atkreipia dėmesį, kad nepaisant vadovų gaunamų milijoninių atlyginimų, bendrovė nesugeba pasiekti stabilaus savarankiško pelningumo be valstybės užnugario. Buvo skelbiama daug ambicingų planų, įskaitant pirminį viešąjį akcijų siūlymą (IPO) tarptautinėse biržose, tačiau šie planai nuolat atidedami dėl nepalankios rinkos konjunktūros. Tai, kad eilinį kartą kaštai kerpami paprastų darbuotojų – pilotų ir aptarnaujančio personalo – sąskaita, tik dar labiau kursto abejones ilgalaike bendrovės valdymo strategija.
Ką „airBaltic“ sukrėtimai reiškia Lietuvai?
Nors „airBaltic“ yra Latvijos bendrovė, jos problemos tiesiogiai atsiliepia visai Lietuvai. Neturėdama savo nacionalinio vežėjo, Lietuva de facto yra tapusi viena iš pagrindinių „airBaltic“ namų rinkų:
1. Maršrutų karpymas iš Vilniaus: „airBaltic“ Vilniaus oro uoste yra viena didžiausių tradicinių vežėjų ir bazuojasi keletą lėktuvų. Atleidžiant šimtus įgulos narių, bendrovė bus priversta retinti skrydžių dažnį arba visiškai uždaryti nepelningus tiesioginius maršrutus iš Lietuvos sostinės.
2. Kainų kilimas verslo keliautojams: Sumažėjus pasiūlai ir konkurencijai, ypač skrydžiuose į strateginius Europos verslo centrus (Amsterdamą, Paryžių, Berlyną), verslo klasės ir reguliarių bilietų kainos neišvengiamai šaus į viršų.
3. Priklausomybė per Rygos tranzito mazgą: Tūkstančiai Lietuvos gyventojų tolimuosius skrydžius planuoja per Rygos oro uostą. Jei „airBaltic“ bus priversta mažinti skrydžių apimtis iš Vilniaus ir Palangos į Rygą, sutriks patogus susisiekimas su persėdimais, o tai apsunkins Lietuvos piliečių keliones į likusį pasaulį.
4. Strateginė Lietuvos dilema: Ši krizė vėl atveria seną diskusiją, ar Lietuvai verta investuoti į bendros Baltijos šalių aviakompanijos akcijas, apie ką anksčiau kalbėjo Susisiekimo ministerija, ar rizika tapti nuolat nuostolingos Latvijos bendrovės dalininke yra pernelyg didelė.
Šis straipsnis parengtas pagal Lietuvos ir regiono žiniasklaidos pranešimus.
