Nors Indija šiandien yra ketvirta pagal dydį pasaulio ekonomika, šalies socialiniai rodikliai atskleidžia kitą realybę – milijonai vaikų susiduria su prasta mityba ir ribotomis galimybėmis. 2025 metų Pasauliniame bado indekse (Global Hunger Index) Indija užėmė 102 vietą iš 123 vertintų valstybių – rezultatas, kuris kontrastuoja su kalbomis apie „ekonominį stebuklą“.
Daugiau šia tema: Pasaulio naujienos, Už Sąjungos ribų
Ankstyvoji vaikystė – silpniausia grandis
Vaikų gerovę galima suskirstyti į tris etapus: ankstyvąją vaikystę (0–6 metai), pradinį ir pagrindinį ugdymą (6–14 metų) bei paauglystę (14–18 metų), kai svarbia tampa pasirengimas darbo rinkai. Specialistai pabrėžia, kad būtent pirmasis etapas yra kritiškiausias, nes šiame amžiuje formuojasi fiziniai ir kognityviniai pagrindai.
Remiantis oficialiais duomenimis, 2025 metų spalį apie 34 proc. jaunesnių nei penkerių metų vaikų Indijoje buvo per mažo ūgio dėl nepakankamos mitybos. Kai kuriose skurdesnėse valstijose šis rodiklis siekia beveik 40 proc. Be to, apie 17 proc. vaikų yra per mažo svorio. Skaičiuojama, kad maždaug trečdalis pasaulio nepakankamai maitinamų vaikų gyvena Indijoje.
Mažas finansavimas – ilgalaikės pasekmės
Ekspertų vertinimu, viena pagrindinių problemų – nepakankamas valstybės finansavimas ankstyvajai vaikų raidai. Nacionalinė vyriausybė šiai sričiai skiria apie 0,1 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), o kai kurie tyrimai rodo, kad realus finansavimas gali būti dar mažesnis.
Ekonomistai įspėja, kad vaikų gerovės ignoravimas turi ilgalaikių pasekmių šalies ekonomikai. Pasaulio banko duomenimis, padidinus išlaidas vaikų gerovei iki maždaug 0,5 proc. BVP, ekonomikos augimas galėtų padidėti papildomais 0,7 procentinio punkto.
Nepaisant to, 2026–2027 finansinių metų biudžete vaikų reikmėms numatyta apie 14,7 mlrd. JAV dolerių – tai sudaro tik 0,3 proc. BVP. Be to, šios lėšos skirtos visiems nepilnamečiams iki 18 metų, o ne tik pažeidžiamiausiai 0–6 metų grupei.
Programos egzistuoja, tačiau kokybė kelia abejonių
Indijoje veikia kelios nacionalinės iniciatyvos, tarp jų – premjero Narendra Modi inicijuota „Poshan“ programa, apimanti nemokamus pietus mokyklose ir kovą su nepakankama mityba. Tačiau ekspertai teigia, kad programų finansavimas ir įgyvendinimo kokybė skiriasi tarp valstijų, o infrastruktūra bei maitinimo standartai dažnai neatitinka poreikių.
Nors Švietimo teisės aktas garantuoja nemokamą ir privalomą mokslą 6–14 metų vaikams, realybėje daugelyje regionų mokyklų infrastruktūra ir ugdymo kokybė išlieka nepakankama.
Palyginimas su kitomis šalimis
Vidutiniškai vienam nepilnamečiui Indijoje tenka apie 230 JAV dolerių valstybės finansuojamų paslaugų per metus. Palyginimui, Kinija vien tik 0–3 metų vaikams skiria daugiau nei 500 dolerių vienam vaikui.
Analitikai pažymi, kad Indijos siekis tapti išsivysčiusia valstybe iki 2047 metų gali būti sunkiai pasiekiamas, jei nebus iš esmės peržiūrėta vaikų gerovės politika.
Raginimai pokyčiams
Siūloma aiškiau atskirti biudžeto asignavimus pagal amžiaus grupes, didinti investicijas į ankstyvąją vaikystę ir užtikrinti aukštos kokybės mitybos bei švietimo standartus visoje šalyje. Taip pat raginama nacionaliniame biudžete vaikų gerovei skirti bent 0,7 proc. BVP.
Ekspertai pabrėžia, kad ilgalaikė ekonominė sėkmė priklauso nuo investicijų į jauniausius šalies gyventojus. Be sisteminių pokyčių Indijos ekonominiai pasiekimai gali neatsverti socialinių problemų masto.
Šis straipsnis parengtas pagal tarptautinės žiniasklaidos pranešimus.
