Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Keiras Starmeris šią savaitę atvyksta į Pekiną – tai pirmasis britų premjero vizitas Kinijoje nuo 2018 metų.
Daugiau šia tema: Pasaulio naujienos, Už Sąjungos ribų
Susitikimas su prezidentu Xi Jinpingu žymi bandymą nutraukti vadinamąjį „ledynmetį“ dvišaliuose santykiuose, kuris susiformavo valdant ankstesnei konservatorių vyriausybei. Tačiau Londonas aiškiai signalizuoja: tai nėra geopolitinis posūkis nuo JAV.
Skirtingai nei Kanados ministras pirmininkas Markas Carney, kuris po vizito Pekine atvirai suabejojo JAV vadovaujama pasaulio tvarka ir sulaukė aštrios Donaldo Trumpo kritikos, Starmeris siekia išvengti bet kokio įspūdžio, kad Jungtinė Karalystė renkasi Kiniją vietoje Vašingtono. Jo tikslas – laviruoti tarp trijų centrų: JAV, Europos Sąjungos ir Kinijos.
Ekonomika – pagrindinis vizito tikslas
Oficialiai vizito ašis – ekonominis augimas. Britanijos ekonomika 2025 metų pabaigoje augo vos 0,1 proc., todėl Dauningo gatvė tikisi iš Pekino parsivežti „parduodamą antraštę“ – investicijas, sutartis ar bent jau memorandumus.
Starmerį lydės didžiausių finansų ir pramonės įmonių atstovai: HSBC, Standard Chartered, „London Stock Exchange Group“, „AstraZeneca“, „Jaguar Land Rover“, „Octopus Energy“ ir kitos. Derybos daugiausia numatomos „saugiose“ srityse – medicinoje, gyvybės moksluose, klimato tyrimuose, švietime, taip pat dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo ir trumpalaikių vizų režimo.
Tuo pat metu Londonas sieks įtikinti Kiniją sumažinti muitus škotiškam viskiui, kurie 2025 metais buvo padvigubinti.
Raudonos linijos: energetika ir saugumas
Nepaisant ekonominio spaudimo, britų vyriausybė vengia jautrių sričių. Gili partnerystė atsinaujinančios energetikos infrastruktūroje, ypač vėjo jėgainių technologijose, lieka abejotina. Kinijos bendrovės „Ming Yang“ planai investuoti 1,5 mlrd. svarų į vėjo parką prie Škotijos krantų vis dar nepatvirtinti.
Taip pat mažai tikėtinas proveržis elektromobilių sektoriuje – priešingai nei Kanadoje, Jungtinė Karalystė neketina „atidaryti vartų“ Kinijos EV gamintojams.
Šį atsargumą lemia saugumo faktoriai: pastaraisiais metais Kinija ne kartą buvo kaltinta šnipinėjimu, kibernetinėmis atakomis ir kišimusi į demokratinius procesus. Britanija jau anksčiau uždraudė „Huawei“ dalyvauti 5G tinklų plėtroje, o saugumo tarnybos iki šiol dirba ties rizikų mažinimu aplink naują Kinijos ambasadą Londone.
Žvilgsnis į Vašingtoną
Vienas svarbiausių Starmerio rūpesčių – Jungtinių Valstijų reakcija. Donaldui Trumpui ruošiantis vizitui į Kiniją balandį, Londonas stengiasi neprovokuoti Baltųjų rūmų. Bet koks platesnis politinis dialogas su Pekinu – pavyzdžiui, dėl Jungtinių Tautų ar tarptautinės tvarkos – galėtų būti Vašingtone interpretuotas kaip iššūkis.
Todėl šis vizitas apibūdinamas kaip „be dramos“: daug techninių susitarimų, mažai didelių deklaracijų.
Žmogaus teisės – tylus fonas
Nepaisant protokolo, spaudimas Starmeriui kelti žmogaus teisių klausimus išlieka. Aktyvistai ragina priminti uigurų padėtį Sindziange ir britų piliečio, leidėjo Jimmy Lai bylą Honkonge. Tačiau ankstesnė patirtis rodo, kad tokios temos gali greitai sužlugdyti derybinę atmosferą – per paskutinį Starmerio susitikimą su Xi britų žurnalistai buvo išvesti iš salės, kai šis klausimas buvo paminėtas.
Ne pasirinkimas, o būtinybė
Analitikai pabrėžia, kad Starmerio dilema nėra „ar bendrauti su Kinija“, o „kaip tai daryti“. JAV, Kinija ir ES artimiausiais dešimtmečiais išliks pagrindiniai pasaulio ekonomikos centrai, o visiškas atsiribojimas nuo Pekino daugeliui Vakarų valstybių tiesiog neįmanomas.
Todėl Jungtinės Karalystės strategija apibūdinama trimis žodžiais: iššūkis, konkurencija ir bendradarbiavimas. Šios pusiausvyros paieškos ir taps tikruoju Starmerio vizito Pekine išbandymu.
