Everesto kalne užfiksuotas tikras medicinos ir žmogaus ištvermės stebuklas – po šešių dienų paieškų gyvas rastas vietinis šerpų gidas, kuris buvo laikomas žuvusiu. Alpinistas, su kuriuo dirbo šis vedlys, papasakojo apie tragišką akimirką, kai audros metu prarado ryšį su savo palydovu, o gelbėtojai jau buvo pradėję rengti tradicines laidotuvių apeigas. Šis neįtikėtinas įvykis vėl atvėrė diskusijas apie unikalias šerpų organizmo savybes ir ekstremalią kalnų mediciną.
Daugiau šia tema: Pasaulio naujienos, Už Sąjungos ribų
Dingimo aplinkybės ir šerpų ištvermės paslaptis
Nelaimė įvyko ekstremaliomis oro sąlygomis, kai staiga pakilusi pūga ir stiprus vėjas visiškai apribojo matomumą, atskirdami gidą nuo ekspedicijos grupės. Paieškos operacija buvo pradėta nedelsiant, tačiau dėl nuolatinių lavinų grėsmės ir stingdančio šalčio gelbėtojai kelias dienas negalėjo pasiekti zonos, kurioje vyras buvo matytas paskutinį kartą. Kai viltis jau buvo visiškai prarasta, o bendruomenė ruošėsi atsisveikinimo ceremonijai, kita alpinistų grupė pastebėjo judėjimą sniego masyve ir aptiko išsekusį, bet gyvą gidą.
Paprastam žmogui tokia situacija vadinamojoje „mirties zonoje“ būtų buvusi mirtinas nuosprendis jau po kelių valandų, tačiau šerpai pasižymi išskirtine genetine adaptacija prie didelio aukščio. Moksliniai tyrimai rodo, kad jų organizmas deguonį naudoja kur kas efektyviau dėl unikalaus metabolizmo ir geresnės kraujotakos mikrocirkuliacijos, o ne tiesiog gamina daugiau raudonųjų kraujo kūnelių, kaip nutinka europiečiams. Šis evoliucinis pranašumas kartu su neįtikėtina psichologine ramybe ir gebėjimu rasti minimalią užuovėją sniego olose leido vyrui išgyventi kritines šešias paras be maisto ir stacionarios įrangos.
Istorinis kontekstas ir panašūs išsigelbėjimo atvejai
Nors šis įvykis Himalajų istorijoje yra išskirtinis, kalnų metraščiai žino ir daugiau stebuklingų istorijų, įrodančių žmogaus valios galią. Vienas žinomiausių pavyzdžių – 1996 m. Everesto tragedijos metu išgyvenęs taivanietis alpinistas Makalu Gau ir amerikietis Beckas Weathersas, kuris buvo paliktas sniege kaip mirštantis, tačiau sugebėjo pats atsistoti ir pasiekti stovyklą, nepaisant sunkių nušalimų. Taip pat Prancūzijos Alpėse ir Anduose yra buvę atvejų, kai alpinistai, nukritę į ledyno plyšius, išgyvendavo ilgiau nei savaitę dėl sulėtėjusio metabolizmo ir izoliuoto mikroklimato ledo urvuose.
Šis naujausias sėkmingas šerpo suratimas ne tik suteikė didžiulį džiaugsmą jo šeimai, bet ir tapo svarbiu atveju kalnų gelbėjimo tarnyboms, įrodančiu, kad paieškos operacijų negalima nutraukti per anksti. Himalajų regione dirbantys medikai pabrėžia, kad žmogaus organizmo ribos ekstremaliame šaltyje vis dar nėra iki galo ištirtos. Kiekvienas toks stebuklingas išsigelbėjimas papildo ekstremalios medicinos žinias ir suteikia vilties ateities ekspedicijoms, kurios susiduria su nenuspėjama kalnų stichija.
Šis straipsnis parengtas pagal tarptautinės žiniasklaidos pranešimus.
