Europos Sąjungos Teisingumo Teismas patvirtino, kad valstybės narės, laikydamosi ES teisėje nustatytos procedūros, gali riboti arba drausti genetiškai modifikuotų organizmų auginimą savo teritorijoje.
Daugiau šia tema: ES Teisingumo Teismas, CURIA
Tai numatyta Teisingumo Teismo sprendime sujungtose bylose C‑364/24 ir C‑393/24 „Fidenato“. Byla kilo Italijoje, kai ūkininkas pasėjo genetiškai modifikuotus MON 810 kukurūzus, nors jų auginimas šioje valstybėje buvo uždraustas. Nacionalinės institucijos nurodė pasėlius sunaikinti ir skyrė jam pinigines baudas.
Teismas priminė, kad 2015 m. ES teisėje buvo nustatyta procedūra, leidžianti valstybėms narėms riboti ar uždrausti GMO auginimą savo teritorijoje. Pagal šią tvarką valstybė narė gali paprašyti pakeisti leidimo galiojimo teritoriją, o jeigu leidimo turėtojas per 30 dienų tam neprieštarauja, Europos Komisija tokį pakeitimą patvirtina.
Teisingumo Teismas pabrėžė, kad tokiais atvejais sprendimas priimamas gavus numanomą leidimo turėtojo sutikimą. Todėl nėra reikalaujama papildomai pagrįsti draudimo, o pati procedūra neprieštarauja proporcingumo ir nediskriminavimo principams.
Teismas taip pat atmetė argumentus, kad GMO auginimo draudimas pažeidžia laisvą prekių judėjimą ar ūkinės veiklos laisvę. Sprendime pažymima, kad draudimas auginti GMO netrukdo importuoti produktų, kurių sudėtyje yra tokių organizmų, ar juos parduoti vartotojams.
Teismo nuomone, ES teisės aktų leidėjas turi plačią diskreciją spręsdamas sudėtingus politinius, ekonominius ir socialinius klausimus, susijusius su GMO auginimu. Todėl nuo 2015 m. taikoma sistema, grindžiama subsidiarumo principu, laikoma suderinama su ES teise.
*Šis straipsnis parengtas pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo informaciją.*
