Europos Komisija pristatė naują iniciatyvą, vadinamą „Industrial Accelerator Act“, kuri turėtų sustiprinti Europos pramonę ir padėti konkuruoti su Kinija švariųjų technologijų sektoriuje.
Šis planas, dažnai apibūdinamas kaip strategijos „Made in Europe“ dalis, numato didesnį dėmesį Europos gamintojams viešuosiuose pirkimuose ir platesnę paramą vietos pramonei.
Iniciatyva pristatyta po kelių mėnesių atidėliojimų ir intensyvių diskusijų pačioje Europos Komisijoje. Jos tikslas – padėti Europos Sąjungai išlaikyti konkurencingumą sparčiai besikeičiančioje pasaulinėje ekonomikoje, ypač sektoriuose, susijusiuose su energetikos transformacija, baterijų gamyba, atsinaujinančia energetika ir kitomis švariomis technologijomis.
Siekis stiprinti Europos pramonę
„Industrial Accelerator Act“ numato priemones, kurios turėtų padidinti europietiškų produktų dalį viešuosiuose pirkimuose. Tai reiškia, kad ES valstybės institucijos galėtų dažniau rinktis produktus ir technologijas, pagamintas Europos Sąjungoje.
Šalininkai teigia, kad tokia politika padės stiprinti vietos gamintojus ir mažinti priklausomybę nuo importo, ypač iš Kinijos, kuri pastaraisiais metais tapo dominuojančia jėga daugelyje švariųjų technologijų sričių.
Tačiau kritikai perspėja, kad tokia strategija gali būti laikoma protekcionizmu ir apsunkinti tarptautinę prekybą. Kai kurios verslo grupės ir ekonomistai baiminasi, kad per didelis dėmesys vietos gamintojams gali sukelti prekybos įtampą su kitais partneriais.
Geopolitiniai veiksniai daro įtaką ekonomikai
Europos ekonominei darbotvarkei papildomą spaudimą daro ir geopolitinė situacija. Besitęsiantis konfliktas tarp Izraelio ir Irano jau daro poveikį pasaulinėms energijos rinkoms – kyla dujų kainos, o laivybos draudimo kaštai didėja.
Tai gali turėti tiesioginių pasekmių ir Europos ekonomikai, nes regionas išlieka jautrus energijos kainų svyravimams ir pasaulinės prekybos sutrikimams.
Diskusijos dėl Europos ekonominės krypties
„Made in Europe“ iniciatyva atspindi platesnes diskusijas apie Europos Sąjungos ekonominę strategiją. Viena vertus, ES siekia išlaikyti atvirą prekybos sistemą. Kita vertus, didėja spaudimas stiprinti strateginę autonomiją ir apsaugoti svarbiausias pramonės šakas.
Todėl naujasis planas gali tapti svarbiu posūkiu Europos ekonominėje politikoje, rodydamas, kad Briuselis vis labiau orientuojasi į vietos pramonės stiprinimą ir technologinę nepriklausomybę.
Šis straipsnis parengtas remiantis tarptautiniais žiniasklaidos šaltiniais.
