Vokietijos vidaus reikalų ministerija nusprendė apriboti valstybės finansuojamų integracijos kursų prieinamumą daliai pabėgėlių ir migrantų, motyvuodama sprendimą biudžeto suvaržymais. Kritikai perspėja, kad tai gali turėti ilgalaikių neigiamų pasekmių tiek migrantų integracijai, tiek pačiai Vokietijos ekonomikai.
Daugiau šia tema: Europos Sąjunga, Sąjungos viduje
Pagal naująją tvarką, finansavimas nebus automatiškai skiriamas pabėgėliams iš Ukrainos, prieglobsčio prašytojams, asmenims su vadinamuoju „toleruojamu statusu“ bei ES piliečiams. Ateityje šie asmenys už integracijos kursus turės mokėti patys — kursų kaina siekia apie 1 600 eurų. Išimtis bus taikoma tik tuo atveju, jei dalyvauti kursuose įpareigos darbo birža, migracijos ar socialinės apsaugos institucijos.
Integracijos kursai Vokietijoje veikia jau daugiau nei 20 metų. Per šį laikotarpį juose dalyvavo apie keturi milijonai žmonių. Programą sudaro maždaug 700 valandų mokymų, apimančių vokiečių kalbos mokymą, šalies teisinę sistemą, istoriją, kultūrą ir visuomenės sandarą.
Migrantai ir dėstytojai sprendimą vertina kritiškai. Pasak kursų dalyvių, integracija neapsiriboja vien kalbos mokėjimu — ji leidžia suprasti kasdienį gyvenimą, darbo rinkos taisykles ir socialines normas. Dėstytojai pabrėžia, kad kalbos nemokantys žmonės dažnai patenka į žemos kvalifikacijos ir prastai apmokamus darbus, tampa labiau priklausomi nuo socialinės paramos.
Vokietijos suaugusiųjų švietimo asociacija perspėja, kad dėl finansavimo mažinimo gali nukentėti iki 130 tūkst. darbo vietų švietimo sektoriuje. Dėl sumažėjusio dalyvių skaičiaus dalis kursų jau dabar negali būti pradėti.
Vidaus reikalų ministerija, kuriai vadovauja Alexander Dobrindt, teigia, kad integracijos parama turėtų būti skiriama pirmiausia tiems asmenims, kurie turi realią galimybę likti Vokietijoje ilgam laikui. Ministerijos teigimu, sprendimas padės sumažinti „klaidingus migracijos paskatinimus“ ir leis efektyviau paskirstyti ribotus valstybės išteklius.
Tačiau valdančiosios koalicijos partneriai sprendimą kritikuoja. Socialdemokratų atstovai pabrėžia, kad kalbos mokėjimas yra ne integracijos rezultatas, o būtina jos prielaida. Jų teigimu, integracijos kursų ribojimas prieštarauja ankstesniems vyriausybės įsipareigojimams stiprinti migrantų įtrauktį ir darbo rinkos prieinamumą.
Darbdaviai ir užimtumo tarnybos taip pat perspėja, kad žmones be pakankamų kalbos žinių įdarbinti itin sudėtinga. Tai gali lemti ilgesnį migrantų išlikimą socialinės paramos sistemoje ir darbo jėgos trūkumą tokiose srityse kaip sveikatos apsauga, senelių priežiūra ir viešasis sektorius.
Ekspertai pažymi, kad sprendimo poveikis taps aiškesnis artimiausiais metais, tačiau jau dabar kyla klausimų, ar trumpalaikės biudžeto taupymo priemonės nepakenks ilgalaikiams Vokietijos integracijos ir ekonomikos tikslams.
Šis straipsnis parengtas remiantis tarptautiniais žiniasklaidos šaltiniais.
