EFSA, EK ir partneriai visoje Europoje pradėjo trečiuosius #PlantHealth4Life kampanijos metus – tarptautinę iniciatyvą augalų sveikatos apsaugai ir visuomenės informuotumo didinimui. — PlantHealth4Life kampanija
Daugiau šia tema: Maisto sauga, European Food Safety Authority
2025 m. gegužę prasidėjusi kampanija suteikia naujos energijos ir sutelkia dėmesį, remdamasi ankstesnių dvejų metų patirtimi, siekdama sustiprinti įsitraukimą tiek Europos Sąjungoje, tiek už jos ribų
„Kai piliečiai supranta svarbų augalų sveikatos vaidmenį jų gyvenime – nuo maisto ant jų stalo iki oro, kuriuo jie kvėpuoja – jie tampa galingais pokyčių veiksniais,“ aiškina Sylvain Giraud, Sveikatos ir maisto saugos generalinio direktorato (DG SANTE) Augalų sveikatos skyriaus vadovas. „#PlantHealth4Life primena, kad kiekvienas iš mūsų gali reikšmingai prisidėti, likdamas informuotas ir priimdamas atsakingus sprendimus, padedančius apsaugoti tai, kas mus visus išlaiko.“
„Augalas nėra tik augalas – jis taip pat gali pernešti kitus gyvus organizmus,“ sakė Giuseppe Stancanelli, EFSA Augalų sveikatos rizikos vertinimo komandos vadovas. „Mūsų tarpusavyje susijusiame pasaulyje augalai juda daugiau nei bet kada. Todėl ES remiasi moksliškai pagrįstu rizikos vertinimu, kad suprastų ir valdytų galimas grėsmes augalų sveikatai – padedant apsaugoti mūsų aplinką, žemės ūkį ir biologinę įvairovę. Per #PlantHealth4Life kampaniją mes keliame informuotumą visoje Europoje.“
Šių metų #PlantHealth4Life kampanija daugiau dėmesio skiria dalyvavimui, bendradarbiavimui ir piliečių įgalinimui. Ji suburia partnerius iš 26 ES valstybių narių, 5 ES stojimo proceso šalių ir Šveicarijos, kad didintų informuotumą ir skatintų kritinį mąstymą apie gyvybiškai svarbius ryšius tarp sveikų augalų, aplinkos ir mūsų kasdienio gyvenimo. Pabrėždama praktinius veiksmus ir bendruomenių įtraukimą, kampanija ragina informuotus piliečius ne tik apmąstyti, bet ir dalytis žiniomis bei įkvėpti kitus prisijungti prie bendrų pastangų saugant mūsų ekosistemas ir ekonomiką.
Augalai sudaro 80 % mūsų valgomo maisto, maitina gyvūnus, kuriuos auginame maistui, ir valo mūsų kvėpuojamą orą. Tačiau tai dar ne viskas: sveiki augalai reiškia gerą žemės ūkio derlių, kuris daro įtaką maisto prieinamumui ir kainoms vartotojams. Klimato kaita ir žmogaus veikla, tokia kaip prekyba ir kelionės, daro didelį spaudimą augalams. Augalų kenkėjų ir ligų plitimas gali turėti pražūtingų ekonominių ir aplinkos padarinių. Pavyzdžiui, bakterinio patogeno *Xylella fastidiosa* protrūkiai jau daugiau nei dešimtmetį naikina alyvmedžių giraites pietų Italijoje, sukeldami milijonų medžių praradimą ir grėsmę biologinei įvairovei bei vietos ekonomikoms.
Vis dėlto daugelis piliečių vis dar nesuvokia, kodėl augalų sveikata yra svarbi. #PlantHealth4Life siekia didinti bendrą informuotumą apie augalų sveikatos rizikas ir apie tai, kokį vaidmenį kiekvienas iš mūsų galime atlikti saugodami augalus.
Lenkijos Augalų sveikatos vyriausiasis inspektorius Andrzej Chodkowski ragina „visus bendradarbiauti ir rūpintis augalais jūsų aplinkoje, kad galėtume džiaugtis jų turtinga žaluma ir kartu įgyvendinti idėją: „Saugoti augalus – saugoti gyvybę!“
Kiekvieno europiečio veiksmai yra svarbūs siekiant išlaikyti augalus sveikus. Apsilankykite #PlantHealth4Life kampanijos svetainėje ir sužinokite, kaip ši iniciatyva skatina visuomenę saugoti augalų sveikatą. Resursuose yra spaudos medžiaga, socialinių tinklų įrašai ir vaizdo įrašai.
Kampanija atvira visiems, ypatingą dėmesį skiriant: šiemet #PlantHealth4Life dar kartą keliaus po muges, parodas ir mokyklas dalyvaujančiose šalyse. Apsilankykite savo šalies nacionaliniame kampanijos puslapyje, kad sužinotumėte, kas vyksta, ir sekite naujienas!
#PlantHealth4Life yra daugiamečiai ir daugiašaliai projektai, sukurti Europos Komisijos prašymu ir paremti išsamia piliečių suvokimo bei elgesio analizė augalų sveikatos klausimais visoje ES.
Kampanija ir toliau plečia savo mastą, 2025 m. prisijungiant 10 naujų šalių: Austrijai, Bulgarijai, Italijai, Nyderlandams ir Rumunijai, prie esamų 21 ES valstybės narių: Belgijos, Kroatijos, Kipro, Čekijos, Danijos, Estijos, Suomijos, Prancūzijos, Vokietijos, Graikijos, Vengrijos, Airijos, Latvijos, Lietuvos, Maltos, Lenkijos, Portugalijos, Slovakijos, Slovėnijos, Ispanijos ir Švedijos. Prie jų prisijungia keturios naujos stojimo proceso šalys: Albanija, Bosnija ir Hercegovina, Kosovas* ir Turkija, kartu su Juodkalnija bei Šveicarija.
*Ši nuoroda nepaneigia pozicijų dėl statuso ir atitinka JT Saugumo Tarybos rezoliuciją 1244/1999 bei Tarptautinio Teisingumo Teismo nuomonę dėl Kosovo nepriklausomybės deklaracijos.
