Praėjus mėnesiui nuo JAV ir Izraelio smūgių Iranui pradžios, tampa vis aiškiau, kad buvusio JAV prezidento Donaldo Trumpo pasisakymai daro pastebimą įtaką pasaulinėms naftos kainoms.
Daugiau šia tema: Pasaulio naujienos, Už Sąjungos ribų
Investuotojai reaguoja į retoriką, bet auga skepticizmas
Anksčiau pakakdavo vieno jo komentaro ar įrašo socialiniuose tinkluose, kad rinkos sureaguotų – kainos šoktelėdavo arba krisdavo priklausomai nuo to, ar signalai rodė konflikto eskalaciją, ar galimą deeskalaciją.
Tačiau pastarosiomis dienomis investuotojai tampa vis atsargesni ir skeptiškesni vertindami tokius pareiškimus.
Naftos kainos smarkiai išaugo
Iki karo su Iranu pradžios vasario 28 dieną nafta kainavo apie 72 JAV dolerius už barelį. Kovo 19 dieną kaina pasiekė piką – apie 118 dolerių, o šiuo metu laikosi ties maždaug 112 dolerių riba.
Ekspertai pažymi, kad energetikos kainos tapo savotišku geopolitinės įtampos rodikliu.
„Investuotojai bando įkainoti realią nežinomybę“, – teigia investicijų valdytojas Jonathanas Raymondas. Pasak jo, rinkos gali atrodyti nervingos, tačiau iš tikrųjų jos tiesiog realiu laiku reaguoja į riziką.
Politinė retorika – kaip rinkos įrankis
Kai kurie analitikai mano, kad dalis Trumpo pasisakymų gali būti skirta ne tik politiniams tikslams, bet ir siekiui paveikti rinkas.
„Kartais atrodo, kad retorika apie derybas ar konfliktą yra naudojama tam, kad būtų paveikta naftos kaina“, – teigia investicijų ekspertas Brianas Szytelis.
Toks neapibrėžtumas apsunkina investuotojų sprendimus, nes tampa sunku atskirti realius politinius ketinimus nuo taktinių pareiškimų.
Rinkos vis mažiau reaguoja
Nors Trumpo komentarai vis dar sulaukia dėmesio, jų poveikis rinkoms silpnėja. Analitikų teigimu, taip yra dėl didelio atotrūkio tarp jo pareiškimų ir realios situacijos.
Pavyzdžiui, net ir po pareiškimo, kad derybos su Iranu „vyksta labai gerai“ ir smūgiai energetikos infrastruktūrai bus atidėti, naftos kainos toliau kilo.
Tai rodo, kad investuotojai vis mažiau pasitiki optimistiniais signalais.
Istoriniai paralelės su 1970-ųjų krize
Dabartinė situacija vis dažniau lyginama su 1973 ir 1979 metų naftos krizėmis, kai tiekimo sutrikimai sukėlė staigų kainų šuolį ir ekonominį nuosmukį.
Tarptautinės energetikos agentūros vadovas Fatihas Birolas įspėja, kad dabartinė krizė gali būti net rimtesnė nei ankstesnės, nes pasaulinis tiekimo trūkumas yra dar didesnis.
Ar laukia nauja energetikos krizė?
Ekspertai pabrėžia, kad viskas priklausys nuo konflikto trukmės ir Hormūzo sąsiaurio situacijos. Šiuo metu per šį regioną keliauja apie penktadalis pasaulio naftos ir dujų tiekimo.
Nors daugelis šalių sukaupė strategines atsargas, kurios gali laikinai sušvelninti krizę, ilgesnis tiekimo sutrikimas gali sukelti rimtų ekonominių pasekmių – nuo infliacijos augimo iki pramonės sulėtėjimo.
Kol kas rinkos išlieka įtemptos, o investuotojai atidžiai stebi tiek politinius signalus, tiek realius įvykius, bandydami suprasti, kur link juda pasaulinė energetika.
Šis straipsnis parengtas remiantis tarptautiniais žiniasklaidos šaltiniais.
Šaltinis: tarptautinė žiniasklaida
