JAV prezidentas Donaldas Trumpas paprašė atidėti planuotą vizitą į Pekiną dėl karo su Iranu, kuris vis labiau užgožia jo užsienio politikos darbotvarkę. Kelionė į Kiniją buvo numatyta kovo 31 – balandžio 2 dienomis ir turėjo tapti svarbiu bandymu stabilizuoti trapias Vašingtono ir Pekino paliaubas prekybos bei technologijų srityse.
Daugiau šia tema: Pasaulio naujienos, Už Sąjungos ribų
Trumpas Vašingtone pareiškė, kad šiuo metu jam svarbu likti Jungtinėse Valstijose. Vėliau jis teigė, kad vizitas galėtų įvykti po penkių ar šešių savaičių, ir tvirtino, jog Kinija tam neprieštarauja. Tuo pat metu jis užsiminė, kad kelionės laikas gali priklausyti ir nuo to, ar Pekinas padės spręsti padėtį Hormūzo sąsiauryje, kurį Iranas iš esmės uždarė reaguodamas į JAV ir Izraelio smūgius.
Kinijos užsienio reikalų ministerija patvirtino, kad abi šalys toliau palaikys ryšį dėl galimo Trumpo vizito. Tai būtų pirmoji jo kelionė į Kiniją per antrąją kadenciją. Iš pradžių ji buvo planuota kaip žingsnis, galintis sumažinti ilgalaikę įtampą tarp dviejų didžiųjų valstybių, kuri pastaraisiais metais paaštrėjo dėl muitų, technologijų eksporto kontrolės ir karinio balanso Indo-Ramiojo vandenyno regione.
Analitikų teigimu, vizito atidėjimas siunčia aiškų signalą, kad JAV vėl įstringa Artimuosiuose Rytuose ir dėl to praranda dėmesį Kinijai. Prancūzijos tarptautinių santykių instituto Azijos studijų centro tyrėjas Johnas Seamanas pažymėjo, kad tokio lygio vizitas reikalauja mėnesių rimto pasirengimo, o dabartinis atidėjimas suteikia daugiau laiko abiem pusėms suderinti esminius klausimus.
Panašiai situaciją vertina ir Mercator Kinijos studijų instituto analitikas Clausas Soongas. Jo teigimu, Iranas yra tik dalis priežasčių, o pagrindinis veiksnys buvo nesėkmingos JAV ir Kinijos pareigūnų derybos Paryžiuje, kur nepavyko susitarti, apie ką konkrečiai Trumpas ir Xi Jinpingas turėtų kalbėtis Pekine. Analitikas taip pat pabrėžė, kad vizito atidėjimas Pekine gali būti suvokiamas kaip dar vienas ženklas, jog abipusis pasitikėjimas silpnėja, o Trumpo nenuspėjamumas Kinijai kelia vis didesnį nerimą.
Karas su Iranu daro vis didesnę įtaką ir ekonominei bei karinei padėčiai. JAV kariuomenės duomenimis, nuo vasario 28 dienos, kai prasidėjo atakos prieš Iraną, buvo sužeista mažiausiai 200 amerikiečių karių, o 13 žuvo. Tuo metu žmogaus teisių grupė HRANA skelbia, kad pačiame Irane žuvusiųjų skaičius jau viršijo 3 tūkstančius.
Konfliktui plečiantis Artimuosiuose Rytuose, Iranas surengė raketų atakas prieš Persijos įlankos valstybes, kuriose įsikūrusios JAV bazės, o Hormūzo sąsiauris faktiškai buvo uždarytas naftos eksportui dėl minų ir atakų grėsmės. Dėl to šoktelėjo pasaulinės energijos ir transporto kainos. Trumpas paragino didžiuosius importuotojus, įskaitant Kiniją, prisidėti prie jūrų saugumo užtikrinimo, tačiau analitikai mano, kad Pekinas, laikantis Iraną partneriu, tokio žingsnio greičiausiai nesiims.
Kinijai dabartinė situacija gali suteikti papildomų svertų. Ji yra didžiausia Irano naftos pirkėja ir, kaip teigiama, turi vienas didžiausių naftos atsargų pasaulyje. Todėl Pekinas gali būti mažiau pažeidžiamas nei Vašingtonas, ypač jei karas užsitęstų ir Hormūzo sąsiauris liktų uždarytas ilgesnį laiką. Tokiu atveju spaudimas Trumpui augtų ne tik dėl energijos kainų, bet ir dėl artėjančių vidurio kadencijos rinkimų.
Atidėtas Pekino susitikimas turėjo padėti išlaikyti prekybos karo paliaubas, kurias Trumpas ir Xi pasiekė 2025 metų pabaigoje Busane. Vis dėlto abi pusės ir toliau daro spaudimą viena kitai. Kinija reagavo į JAV muitus ir lustų eksporto ribojimus sugriežtindama retųjų žemių eksporto kontrolę, o dalį šių apribojimų paliko galioti net ir po to, kai Vašingtonas sumažino kai kuriuos muitus.
Dabar Trumpas siekia pažangos dėl Kinijos žemės ūkio produktų pirkimų, nes didesnis amerikietiškos paukštienos, jautienos ir grūdų eksportas galėtų būti politiškai naudingas prieš rinkimus. Tuo metu Pekinas norėtų mažesnių muitų ir švelnesnių JAV eksporto kontrolės ribojimų. Tačiau karas su Iranu rodo, kad šie ekonominiai tikslai bent trumpuoju laikotarpiu gali atsidurti antrame plane.
Šis straipsnis parengtas remiantis tarptautiniais žiniasklaidos šaltiniais.
Šaltinis: tarptautinė žiniasklaida
