Turkija intensyviai ruošiasi priimti pirmąjį savo šalyje NATO viršūnių susitikimą per pastaruosius 22 metus, kuris taps viena svarbiausių šių metų geopolitinių arenų. Šis aukščiausio lygio renginys užims centrinę vietą tarptautinėje politikoje, o į jį nukreiptos viso pasaulio akys dėl itin jautrių darbotvarkės klausimų, susijusių su aljanso plėtra, gynybos finansavimu ir karu Ukrainoje. Didžiausia diplomatinė intriga išlieka planuojamas tiesioginis Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio ir JAV prezidento Donaldo Trumpo susitikimas, galintis nubrėžti naujas gaires konflikto sprendimui, kol pati šeimininkė Turkija susiduria su vidiniais saugumo iššūkiais ir vietos gyventojų nepasitenkinimu.
Daugiau šia tema: Pasaulio naujienos, Už Sąjungos ribų
Viršūnių susitikimo darbotvarkė ir Zelenskio bei Trumpo susitikimas
Pagrindinis dėmesys Turkijoje vyksiančiame NATO susitikime bus skiriamas kolektyvinio saugumo stiprinimui ir paramos Ukrainai strategijai, fone vis labiau stringančių pozicijų mūšio lauke. Aljanso lyderiai diskutuos apie oro gynybos sistemų gamybos didinimą, rytinio NATO sparno stiprinimą bei naujų gynybos pramonės sutarčių koordinavimą. Taip pat bus aptariami transatlantiniai santykiai bei Europos vaidmuo prisiimant didesnę finansinę naštą, ko nuosekliai reikalauja Baltieji rūmai. Šiame kontekste viena laukiamiausių akimirkų yra oficialiai patvirtintas Ukrainos vadovo Volodymyro Zelenskio ir JAV prezidento Donaldo Trumpo susitikimas. Šis pokalbis vertinamas kaip kritinis taškas, kuriame bus bandoma rasti bendrą kalbą tarp Kijevo poreikių ir naujosios Vašingtono administracijos vizijos dėl greito karo užbaigimo.
Siekdama užtikrinti visišką renginio ir atvykstančių delegacijų saugumą, Turkijos valdžia ėmėsi precedento neturinčių priemonių visoje šalyje. Prieš pat viršūnių susitikimą Turkijos saugumo tarnybos drastiškai padidino areštų skaičių, vykdydamos masines reidų operacijas prieš įtariamus radikalių grupuočių narius, kuriais siekiama užkirsti kelią bet kokiems galimiems teroristiniams išpuoliams ar provokacijoms renginio metu. Sostinėje ir kituose pagrindiniuose miestuose įvesta griežta oro erdvės kontrolė, dislokuoti tūkstančiai papildomų policijos bei spec. pajėgų pareigūnų, o aplink renginio vietą sukurtos specialios saugumo zonos, visiškai ribojančios pašalinių asmenų judėjimą.
Gyventojų protestų priežastys ir vidinė įtampa
Nepaisant oficialaus Ankaros pasididžiavimo galimybe šeimininkauti tokio masto renginyje, šalyje kyla gilus visuomenės nepasitenkinimas, išsiliejantis į gatvių protestus. Didelė dalis Turkijos gyventojų ir aktyvistų demonstruoja prieš NATO nukreiptas nuotaikas, kaltindami aljansą imperialistinės politikos vykdymu ir konfliktų kurstymu visame pasaulyje, ypač Artimųjų Rytų regione. Protestuotojai pabrėžia, kad glaudus Turkijos bendradarbiavimas su Vakarais prieštarauja šalies nacionaliniams interesams, o masinis saugumo pajėgų pasitelkimas prieš pat susitikimą ir aktyvistų suėmimai yra vertinami kaip šiurkštus piliečių teisių bei laisvės suvaržymas vardan užsienio lyderių patogumo.
Papildomu alyvos į ugnį elementu vietos gyventojams tapo ir ekonominė bei socialinė šio renginio pusė. Milžiniškos išlaidos, skirtos infrastruktūros paruošimui ir delegacijų priėmimui, fone tebesitęsiančių ekonominių sunkumų šalyje, sulaukia griežtos kritikos iš paprastų piliečių, reikalaujančių lėšas nukreipti vidaus problemų sprendimui. Be to, drastiški eismo ribojimai, viešojo transporto paralyžius ir kasdienio gyvenimo suvaržymai didžiuosiuose miestuose sukėlė didelį gyventojų įniršį. Tai dar kartą įrodo, kad kol Ankara bando demonstruoti savo tarptautinę lyderystę ir diplomatinę galią NATO aljanse, šalies viduje jai tenka dorotis su gilia socialine poliarizacija ir visuomenės pasipriešinimu.
Šis straipsnis parengtas pagal tarptautinės žiniasklaidos pranešimus.
