Naujas tyrimas rodo, kad žaidimas gali būti naudingas ne tik vaikams, bet ir suaugusiesiems. Tyrėjai nustatė, kad nestruktūruota žaidybinė veikla gali padėti mažinti stresą ir stiprinti šeimos narių tarpusavio ryšius.
Daugiau šia tema: Inovacijos ir investicijos, CORDIS
Tyrimo rezultatai buvo paskelbti žurnale „International Journal of Play“.
Keturių savaičių projektas Naujojoje Zelandijoje
Mokslininkai analizavo Naujosios Zelandijos šeimų, dalyvavusių keturių savaičių projekte, patirtį. Projekto tikslas buvo ištirti, kaip tradicinį, nestruktūruotą ir daugiausia nesuaugusiųjų kontroliuojamą žaidimą galima integruoti į šiuolaikinės šeimos kasdienybę. Programą sudarė informacinis seminaras tėvams, praktinės žaidybinės veiklos vaikams ir bendras aptarimas projekto pabaigoje.
Duomenys buvo renkami per tėvų ir vaikų grupinius interviu bei analizuojant socialiniuose tinkluose skelbtą informaciją. Tyrėjai vertino, kaip šeimos suvokė žaidimo prasmę ir vertę, su kokiais iššūkiais susidūrė bei kokias išvadas padarė po projekto.
Žaidimas kaip kasdienės gerovės dalis
Pasak tyrėjų, suaugusiųjų žaidimas gali skirtis nuo vaikų žaidimo ir nebūtinai siejamas su žaislais ar žaidimais. Jis gali pasireikšti fizine, socialine, kūrybine ar vaizduotę skatinančia veikla, įskaitant judėjimą, muziką, humorą ar problemų sprendimą. Svarbiausia – ne pati veiklos forma, o požiūris: smalsumas, atvirumas ir noras įsitraukti be iš anksto nustatyto rezultato.
Tyrimo autoriai pažymi, kad žaidybiškumas gali tapti svarbia suaugusiųjų gyvenimo dalimi ir prisidėti prie emocinės gerovės. Peržiūrėjus žaidimo sampratą kaip teisėtą suaugusiųjų gyvenimo elementą, atsiveria naujos galimybės stiprinti gerovę visais gyvenimo etapais.
Šis straipsnis parengtas pagal CORDIS pranešimą.
